Antriniai kliedesiai

Antriniai kliedesiai, dar taip vadinami kaip vaizdiniai, jausminiai ir haliucinaciniai kliedesiai. Būdinga, kad pacientas patiria daug iliuzijų, pseudohaliucinacijų ir haliucinacijų.

Esant antriniams kliedesiams, visokie mąstymo sutrikimai kyla kaip antrinis reiškinys, todėl tokie kliedesiai ir vadinami antriniais: pacientas mato kažkokias haliucinacijas ar girdi balsus galvoje, o visą šitą ir bando kažkaip paaiškinti. Bebandydamas, pradeda interpretuoti savo haliucinacijas, o kai mąstymas ir šiaip stringa, o dėl visų tų haliucinacijų ir afektas ima reikštis, tai pacientas prisigalvoja visokių nesąmonių.

Būdinga, kad kliedesiai dažniausiai atsiranda per taip vadinamus nušvitimus: pacientas kažkaip kankinosi, kankinosi, o staiga tik pyst ir nusileido prašviesėjimas kažkoks, ir labai viskas aišku pasidarė - čia gi ne šiaip sau balsai galvoje, čia gi implantai, kuriuos slapta CŽV įsiuvo, kai darė hemorojaus operaciją! Ir tie implantai ir transliuoja viską galvon!

Skirtingai nuo pirminių kliedesių, antriniai yra gana pagydomi, jei pagydomos juos sukėlusios priežastys. Jei yra kažkokių papildomų faktorių, dėl kurių kliedesiai įgauna specifines formas, tai būna sakoma, kad tai antriniai kliedesiai su specifine patogeneze.

Antrinių kliedesių rūšys

Atskirai išskiriamos dvi antrinių kliedesių rūšys - jausminiai kliedesiai ir vaizdiniai kliedesiai. Jausminių kliedesių atveju visas kliedesių siužetas kyla netikėtai, būna konkretus, ryškus, emocingas ir kintantis kartu su kintančia aplinka bei jos suvokimu. Vaizdinių kliedesių atveju visad pastebimas nerišlumas, kliedesiai tarpusavy nesusiję, primena fantazijas ir prisiminimus, t.y., žaidžia paciento vaizduotė.

Jausminiai kliedesiai yra tipiškesni, išskiriami į atskirus sindromus:

• Paranoidinis sindromas
• Inscenizacijos sindromas
  • Capgraso sindromas
  • Psichinis automatizmas
• Antagonistiniai kliedesiai
• Intermetamorfozė