Anekdotiniai įrodymai

Anekdotiniai įrodymai – tai tokie, kurie paremti paskirais kažkieno stebėtais ar nugirstais įvykių atvejais, t.y., „anekdotiniais“ atvejais. Šiuo atžvilgiu žodis „anekdotinis“ reiškia ne anekdotus humoro prasme, o anekdotus senąja literatūrine prasme - t.y., tam tikrus kažkieno papasakojamus atvejus.

Žvelgiant sistemiškai, anekdotinis atvejis negali būti griežtas įrodymas niekam, nes lygiai taip pat koks nors kitas anekdotinis atvejis gali teigti kažką priešingo. Kaip pvz., vienas anekdotinis atvejis gali būti apie tai, kad lydekos kimba ant sliekų, o kitas anekdotinis atvejis - kad kimba ant duonos, bet nei vienas išties neįrodys nieko, išskyrus tai, kad tokie atvejai iš principo gali būti. Gali būti, kartais pasitaiko – tai nereiškia, kad būna nuolatos.

Kartu būtina suprasti ir kitą anekdotinių atvejų aspektą: jei nupasakojami atvejai yra tikri, jie yra labai svarbūs fenomenologiniu požiūriu, nes leidžia užduoti klausimą apie tai, kokioms sąlygoms esant tie anekdotiniai atvejai yra įmanomi. Kitaip tariant, anekdotiniai atvejai gali priversti kiek peržiūrėti teorijos ribas ir atsisakyti klaidingai naudojamų perteklinių apibendrinimų. Gali būti, kad koks nors keistas anekdotinis atvejis yra atsiradęs dėl sutapimo (tokiu atveju matysis, kad jis retas), bet gali būti, kad jis nurodo į kokį nors reiškinį, apie kurį nebuvo pagalvota.

Jei naudojami klaidingai, anekdotiniai įrodymai yra argumentacijos klaidos, kuriuose asmuo paremia savo teiginius savo gi išgyvenimais irba stebėjimais, tuo pat metu visiškai ignoruoja arba net neigia mokslinius tyrinėjimus ar statistikas.

Tokiems dundukams nors pirštu parodyk į visus dokumentus, aiškiai ir lietuviškai rodančius, kad Žemė nėra ir negali būti plokščia, o jie vis tiek sakys, kad jų akyse paviršius plokščias, tai reiškia, kad žemė plokščia. Anekdotinis įrodymas yra prastas argumentas naudoti debatuose, nes jų argumentai yra silpnesni už didesnius ir detalesnius tyrimus, ir tokiais atvėjais į dibilą rimtai žiūrėti ir klausyti jo šyvos kumelės sapną nereikia.

Ypatingai prasti atvejai būna tada, kai anekdotiniai atvejai patys yra panaudojami pertekliniuose apibendrinimuose. Tokiais atvejais būna, kad atsiranda ir ištisos sąmokslo teorijos, kurios pagrįstos kokiais nors paskirais, bet visiškai asisteminiais pastebėjimais, sutapimais ir panašiai.