12 bitų

12 bitų - tai toksai tarpinis kiekis tarp 8 bitų ir 16 bitų, nes nei ten, nei ten. Nors 12 bitų ir buvo naudojami kai kuriuose kompiuteriuose, iš kurių populiariausia buvo PDP-8 sistema, tapusi legendarine, nes buvo vienas iš pirmų praktiškai asmeninių kompiuterių dar tais laikais, kai nebuvo kompiuterių, visgi tiek bitų ilgainiui neišplito.

Taigi, 12 bitų reiškia tokią procesoriaus architektūrą, kur skaičiavimai ir duomenys vaikšto 12 bitų ilgio sekomis.

Kadangi 12 bitų yra visgi smarkiai daugiau, nei 8 bitai, tai pvz., adresavime tai leidžia turėti 4 kilobaitus operacinės atminties, o ne varganus 256 baitus, bet tai yra visvien apgailėtinai mažai, tai adresuose tokie kompiuteriai visvien turi daugiau bitų. Ir netgi jei bus saugoma ne baitais, o 12 bitų žodžiais, tai visvien tebus 6 kilobaitai. Taigi, jei dar 1965 metais išleistas PDP-8 kompiuteris galėjo būti kažkam su tiek bitų naudojamas, tai net ir jis dažniausiai atrodydavo per silpnas kažkokiam rimtesniam darbui.

Taip kad ilgainiui visi tie 12 bitų išnyko, nes buvo kompromisiniai, o vietoje jų atsirado 16 bitų procesoriai bei visokie 8 bitų procesoriai su išplėstiniu bitų skaičiumi (dažniausiai irgi 16 bitų) adresacijoje.

Žodžiu, liko tie 12 bitų tiktai kaip keistas istorinis nesusipratimas.