Šventas Mikalojus

Šventas Mikalojus ir jo velnias Krampusas, tokie mieli draugeliai, kaip tik vaikų auklėjimui ir pedagogikai skirti abudu.

Šventas Mikalojus - taigi tasai šventasis, kuris vaikus lupa rykštėmis, už tai kad neklauso. O ypač tai lupa per Kalėdas, nes vaikams niekada rykščių nebus maža, o fizinės bausmės - kaip žinia, nepakeičiamos. Nuo seno garbintas šventasis, garsus dar ir tuo, kad jam priklauso ir pati seniausia Vilniaus bažnyčia - Švento Mikalojaus, tokia senovinė, ankstyvos gotikos stiliaus, esanti visiškai senamiestyje ir nesurandama beveik.

Dar lietuviams Šventas Mikalojus yra ypatingai svarbus ir brangus, ypačiai pedagogikoje, nes būtent su juo siejamas pirmas vaikiškas eilėraštis, kuris nurodė kaip vaikus auklėti. Tas eilėraštis vadinosi Kalėdaitis dėl mažų vaikelių ir buvo išleistas dar 1763 metais lietuviškame elementoriuje. Tame eilėraštyje buvo pasakojama apie tai, kad rykštė - tai geriausia kalėdinė dovana bet kuriam vaikui. Ir ne šiaip rykštė, o rykšte per šikną ir kuo labiau.

Vienok vėlesniais laikais jau Šventas Mikalojus vaikų rykštėmis nepuldavo, o dėl to atsirado toksai velnias - Krampus, kuris vaikšto su Šventu Mikalojumi ir dirba kaip pagalbininkas. Tai tada jau žaidimas gaunasi kaip pas gerą policininką ir blogą policininką: geras policininkas - tai Šventas Mikalojus, nes dovanėles dalina, o blogas policininkas - tai Krampusas, nes vaikus rykštėmis nuplaka.

Turime čia pasakyti, kad dar ankstesniais laikais tai tas Krampusas ne tik nuplakdavo rykštėmis vaikus, bet juos dar ir pavogdavo, užmušdavo ir suėsdavo. Žodžiu, toksai gana piktas velnias, kaip koksai Baubas.

O dar vėliau atsirado Coca Cola, tai tada ir kitoksai Kalėdų Senelis, kuris `vien tik geras ir be jokio blogio, ir be rykščių. Nes su rykštėmis pardavimai prastai eina.

O dar paskui atsirado ir Senelis Šaltis, tai tas jau ne su kokakola, o su degtine...