Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Černobylis

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gana didelė ir detali nuotrauka, rodanti Černobylio reaktorių iškart po sprogimo. Smarkiai įsižiūrėjus į detales, matosi, kad dalis iš išgriautų vidinių sienų - tai apie 3-5 metrų storio apsauginės gelžbetonio sienos, kurios buvo išlaužytos taip, lyg būtų padarytos iš paprasto sudžiūvusio smėliuko.

Černobylis - kažkoksai kaimas gal kokioje Ukrainoje ar Baltarusijoje, o išties tai beprasmiška vietovė, nes garsioji Černobylio atominė elektrinė tai tokiame mieste Pripetėje yra. Tai apie Pripetę čionai ir rašome, nes apie Černobylį nieko nėra ką parašyt.

Trumpai tariant, vieną naktį kažkokie sovietiniai veikėjai pabandė bandymus su ta atomine Černobylio elektrine. Kažkokią tenai galią padidinti nusprendė, kad elektros dvigubai daugiau pagaminti, nes nutarė, kad galima tai išbandyti. Na vat ir baigėsi bandymai tuo, kad reaktorius perkaito ir susprogo, tai ir atominė elektrinė naudos aniems neatnešė.

Tai ir taip dar susprogo, kad visas stogas elektrinei nusprogo, o visokios ten skeveldros, dūmai ir dulkės išsisklaidė per šimtus ir tūkstančius kilometrų. Ir būtų gal viską nuslėpusi valdžia, nes buvo SSRS, o kaip žinia, prie ruso buvo geriau, nes niekas nieko nekalbėdavo, tai ir nežinodavo, bet nutiko keistas dalykas: kažkur Švedijoje kokios tai elektrinės darbuotojai po poros dienų pastebėjo, kad radiacija pas juos daugybę kartų padidėjo. Tai puolė į paniką tie švedai ir ėmė kelt aliarmą, kad gal čia kažkokia pas juos avarija.

Ale atrado jie, kad avarijos pas juos nėra, o radioaktyvi tarša atsklidusi oru iš kažkur nuo Sovietų Sąjungos. Tada anie švedai pasiskaičiavo pagal meteorologines oro sroves ir įtarė, kad matyt arba Ignalina, arba Černobylis. O paskui jau visai aiškiai paskelbė pasauliui, pasiaiškinę, kad Černobylis sprogo.

SSRS valdžia neigė tai, ale kai Amerikos Balsas pranešė apie atominio sprogimo sukeltą radioaktyvumo debesį, tai po to jau apsvarstė ir pripažino, tai baigėsi nevaikišku siaubu žmonėms, ypač tiems, kas netoli gyveno. Gi tuo tarpu visvien sovietų valdžia aiškino, kad juk nieko baisaus, viskas kontroliuojama, nėra ko jaudintis. Tai aiškino šitai ne tik tuo metu, bet ir gerokai ilgiau, pasakodami apie šitai netgi tiems, kas ėmė sirgti visokiomis ligomis, sukeltomis radioaktyvumo.

O dar, kai Vakarai siūlė savo pagalbą, tai SSRS sakė - "viskas gerai, visko užtenka, nėra ko panikuoti", ir atsisakinėjo ką nors priimti. Didelė to priežastis buvo baimė, kad Vakarų šalys, per savo pagalbą kaip nors gaus priartėjimą prie radaro Duga, kuriam maitinti ir buvo pastatyta ta Černobylio atominė elektrinė. Vienok radaras visvien buvo uždarytas, o daugybė į avarijos likvidavimą suvarytų žmonių apsirgo ligomis ir normalios pagalbos taip ir nesusilaukė, nes radioaktyvumas - tai dalykas, kuris nėra malonus...

Kaip didžiausia Černobylio sprogimo pasekmė liko toksai Raudonasis miškas, katrame po daugelio metų, prasidėjus Rusijos-Ukrainos karui, įsikasė iš Baltarusijos pusės Ukrainą puolę Rusijos kareiviai. Tai neilgam įsikasė - po kelių savaičių visi jau triedė ir vėmė kraujais nuo spindulinės ligos, tad gan greitai savanorišku būdu iš Černobylio visi ir evakuavosi. Taip gavosi, kad Ukrainai net nereikėjo kariuomenės siųsti, kad rusus išvarytų.