Kognityvinis rezonansas

Kognityvinis rezonansas - tai daugmaž priešingai, nei kognityvinis disonansas. Kai žmogui kyla kokia nors nevalinga ir stipri asociacija - tai vat ir yra kognityvinis rezonansas. Tai šisai paprastai būna arba teigiamas (malonus), arba neigiamas (nemalonus), betgi bet kuriuo atveju suveikiantis kryptingai. Jei nėra nei rezonanso, nei disonanso - reiškia, kad žmogui poxui.

Pavyzdžiai

Tai vat pavyzdžiai pavyzdžiui: Mergina laižos su vaikinu ir sako:

Mergina: - Noriu pistis

Vaikinas: - Noriu pistis

Kaip matome, ryškus kognityvinis rezonansas, teigiamoj formoj tarp vaikino ir merginos. O čia vat jums visai nelauktas pasekmes duodantis kognityvinis rezonansas:

Dibilas: - Tas gandonas užmušė Pipirą, tokiems rankas nukapoti reikia!

Trolis: - Visiems, kas žudo gyvūnus ir augalus reikia skirti mirties bausmę, be išimčių!

Dibilas: - Teisingai, reikia grąžint mirties bausmę tokiems pyderams!

Taip kad matome, kad trolis feilino, nes pasirodo, kad debilavotas dibilas nesugeba net sakinio suprast, todėl reaguoja tik į pavienius pažįstamus žodžius paskirai.

Rezonanso-disonanso kompleksinis panaudojimas

Kognityvinį rezonansą verta įvaldyti tam, kad pagal visas NLP taisykles galima būtų kelti efektingesnį kognityvinį disonansą: jei pirmiausia žmogui kyla stiprus kognityvinis rezonansas, tai kol tas rezonansas tęsiasi, jis nekritiškai reaguoja į belenkokį bullshitą, todėl jam galima pripirdolint į sąmonę daugiau kliedesių, įskaitant ir tokių, kokių normaliomis sąlygomis netgi visiškai tūpam oluchui neprikabintum. Taigi, rezultate kognityvinis rezonansas gauna uždelsimą ir staigų, sprogstamai isterišką efektingumą.

Praktiniai atvejai

Vat kaip pavyzdžiui, toksai atvejis, kai plačiai žinomas Stasys Paulauskas: atėjo į Pipediją, galvodamas, kad čia Vikipedija, tai skaitydamas, užsirezonavo, o paskui, kai apie save aptiko kažkokį straipsnį, tai užsidisonavo tiek, kad čia pusę savaitės turėjom nuostabų cirką!