Algofilija

Algofilija, dar žinoma, kaip savižala - sindromas, kurio metu pacientai jaučia kompulsyvų su paratimija susijusį poreikį pajausti skausmą.

Neretai algofilija pasireiškia, kaip Miunhauzeno sindromas - kai pacientai prisigalvoja fantastinių hipochondrinių kliedesių apie tai, kaip jiems kažkas atsitiko su pilvu ir todėl gydytojai turi kuo skubiau jiems padaryti operaciją. Kartais pasitaiko, kad į gydytojus kreipiasi ir prašydami elektroimpulsinės terapijos ar netgi neuromediacinės terapijos procedūrų. Didele dalimi pacientai kategoriškai atsisako bet kokio nuskausminimo.

Švelnesni algofilijos atvejai būna dažniau, jie pasitaiko prie visokių neurotinių sutrikimų, kaip kad trichotilomanija, šiaip visokie polinkiai save draskyti, gnaibyti, vertis auskarus, darytis tatuiruotes ir pan., taip pat savęs draskymas, esant dermatozojiniams kliedesiams.

Atskira rūšis algofilijos atvejų - kai pacientas bando iškrauti afektinę įtampą, dažniausiai pasitaiko prie visokių depresijos pobūdžio sutrikimų.

Paprastai algofilija pasitaiko pas isterine ar epileptoidine psichopatija sergančius, prie sunkių neurozių, ypač prie obsesinio-kompulsinio sindromo. Kartais pasitaiko ir prie jaunatvinių [[šizofrenija|šizofrenijos formų. Neretai būna prie depresijų, dažniau prie reaktyvinių.

Visgi prie algofilijos nėra priskiriami atvejai, kai dėl šizofrenijos, epilepsijos, sunkių psichopatijų ar smegenų pažeidimų pas žmones išsijungia savisaugos instinktas ir prasideda specifinė savižala ar suicidiniai bandymai, dėl kurių pacientas save susižaloja ar žūsta. Čia jau yra ne koks polinkis į savęs kankinimą, o greičiau vidinio konflikto išraiška, t.y., savižala tampa tik antrine pasekme, kilusia dėl prasidėjusios paratimijos.