Miunhauzeno sindromas

Miunhauzeno sindromas - pavadintas pagal tokį baroną Miunhauzeną, nors ir nelabai turi kažkokių ten sąsajų su nuotykiais, o greičiau atsiranda kaip specifiška, ypatingai sunki ir nemaloni isterinės kilmės hipochondrija, peraugusi į visišką patologiją. Kitaip tariant, isterija su kažkokių mirtinų ligų vaizdavimu ir pasiryžimu būti išoperuotam.

Pirmą kartą Miunhauzeno sindromas buvo aprašytas kažkokio britų psichiatro (R.Asher), nes pacientai ne šiaip sau vaizduojantys ligonius būdavo, o daugelį metų keliaujantys iš ligoninės į ligoninę ir vis ieškantys, kad juos kažkas išoperuotų.

Negana to, kad ieškantys operacijų, Miunhauzeno sindromu sergantys pacientai pasižymi dar ir išskirtinėmis istorijomis, kur pilna visokios dramos, fantastikos ir išvis kažkokių tai kliedesių, primenančių Miunhauzeno nuotykius.

Tipiškais atvejais tokie pacientai pakliūna į ligoninę su greitąja pagalba, besiskųsdami labai stipriais skausmais, dažniausiai pilvo srityje. Tipiški skundų papildymai būna apie tai, kad pacientas esą buvo praradęs ilgam sąmonę, kad jaučia vidinį kraujavimą, kad šiaip daug kraujo neteko ir taip toliau. Kartais būna ir skundai gana tikroviškais, matyt medicininėse knygose išskaitytais simptomais.

Dažniausiai bandymai pakliūti į ligoninę būna vėlai vakare ar naktį, kai pacientų manymu budi mažiau patyrę gydytojai. Būdinga, kad vos atvežti pacientai kategoriškai reikalauja chirurginių operacijų, demonstruoja baisiausius simptomus. Atlikus paciento apžiūrą, dažniausiai galima pastebėti daugkartinius randus nuo ankstesnių chirurginių operacijų.

Tuo atveju, jei gydytojai kategoriškai atsisako operuoti ir pareikalauja tyrimų, pacientai dažniausiai tiesiog pašoka ir pabėga iš ligoninės, tačiau paprastai dar tą pačią naktį pakliūna į kokią nors kitą miesto ligoninę visai kitoje vietoje. Akivaizdu, kad jiems matyt tiesiog užeina labai jau stiprus poreikis pasidaryti operaciją.

Miunhauzeno sindromo simptomatika

Simptomatika čia gana varijuojanti, o ir supainioti nesunku su hipochondrija, kaip ir su įvairiausiais kitais sutrikimais. Labai svarbu skirti, kad jei pas pacientą yra kliedesiai ir realus susirgimas, jis tą realų susirgimą gali nupasakoti visiškai fantastiškai ir neįtikėtinai - pvz., apendicitą nupasakoti kaip kokią nors istoriją apie tai, kad jį išprievartavo ateiviai, o dabar pas jį pilve auga ateivių lerva. Todėl diagnozuoti Miunhauzeno sindromą reikia atsargiai, neskubant ir atsižvelgiant į kitus požymius.

Bendri simptomai, leidžiantys įtarti, kad yra Miunhauzeno sindromas:

• Ilga klaidžiojimų po visokias ligonines ir poliklinikas istorija, ypač jei tie klaidžiojimai buvo paskutinių kelių dienų bėgyje
• Itin trumpi buvimo ligoninėse laikai, kai pacientas pasišalina iš ligoninės, nepaisydamas gydytojų nurodymų, netgi po to, kai jam buvo padaryta operacija
• Neįprasta, pernelyg fantastiška ir netipiška ligos istorija, kuri neretai būna verta daktaro Hauso
• Didelis specifinių medicininių terminų perteklius paciento kalboje irba kokie nors medicininiai kliedesiai
• Emocinis paciento šaltumas - kalbant apie ligą, pacientas nerodo stiprių emocinių reakcijų arba tos reakcijos gan apsimestinės, netikros, neatitinkančios situacijos
• Simptomatikos variavimas priklausomai nuo situacijos - pvz., pasikeitus gydytojui, pasikeičia ir paciento skundai
• Patologinis melavimas, susijęs ir su kitomis paciento gyvenimo detalėmis, ir su pačia menama liga
• Didelis kiekis pooperacinių randų, matomas ant paciento pilvo
• Ankstesnė su teisėsaugos pažeidimais susijusi paciento praeitis - įvairūs administraciniai ir kriminaliniai nusikaltimai, buvimas kokiame kalėjime ir pan.

Truputį įtarti Miunhauzeno sindromą retkarčiais galima ir esant vos pavieniam iš išvardintų požymių, tačiau pilnaverčiams atvejams būdinga, kad būna visi arba didesnė dalis iš paminėtų simptomų vienu metu.

Miunhauzeno sindromo klasifikacija

Yra išskiriamos trys pagrindinės klinikinės Miunhauzeno sindromo formos:

• Aštrus abdominalinis tipas (laporotomofilija): aštraus pilvo simptomatika, daug randų nuo anksčiau buvusių laporotomijų, kartais netgi tiek, kad visas pilvas margas. Taigi, jei jau toksai pilvas margas, tai galima įtarti, kad Miunhauzeno sindromas. Būdinga, kad kraujo tyrimai nerodo jokių patologijų. Dažniausi pacientų skundai atitinka pagal požymius apendicitą, tačiau būna ir kolitų, gastralgijų, skrandžio perforacijų bei kitų dalykų simuliavimai.
• Hemoraginis tipas (isterinis kraujavimas): būdingi natūralūs ir dirbtinai sukelti kraujavimai iš įvairių kūno vietų. Neretai pacientai išsiteplioja visokių gyvūnų kraujais ar patys gana gudriai susipjausto ar susibado adatomis, dar ir taip, kad įpjovimų nelabai matytųsi ir kraujavimas primintų kažkokį savaiminį. Kartais susižalojimai primena stigmas, kurios būna pas kai kuriuos stigmatikus, tačiau skirtingai nuo pastarųjų, pacientas kreipiasi į gydytojus ir prašo gydymo.
• Neurologinis tipas: visokie priepuoliai, paralyžiai, apalpimai, skundai galvos skausmais, jautrumo netekimu, kūno anestezija, pusiausvyros praradimais ir panašiai. Pacientai bando simuliuoti tokius simptomus, kad jiems padarytų galvos smegenų operaciją - kokią nors leukotomiją ar kraniotomiją, o šnekant paprasčiau - lobotomiją. Paradoksalu, bet neretai toksai gydymas jiems ir padeda, nes supjausčius smegenis, kartu su mąstymu pradingsta ir poreikis išsidirbinėjimams.

Taip pat yra ir kažkiek retesnių, šalutinių Miunhauzeno sindromo formų:

• Odos tipas: artimas hemoraginiam, tačiau būdinga, kad susižalojimai smulkesni ir ilgalaikiai, daromi tol, kol neatsiranda neužgyjančios, neretai ir supūliavusios opos.
• Kardialinis tipas: imituoja stenokardiją, paroksizminę skilvelių fibriliaciją ar miokardo infarktą. Pacientai lengvesniais atvejais apsiriboja "gydymu", o sunkesniais būna kad užsimano ir širdies persodinimo. Bendrai tai vienas iš dažnesnių Miunhauzeno sindromo atvejų, tik neretai švelnesniais pavidalais būna, tai tokiais geresniais atvejais dažniausiai prie Miunhauzeno sindromo ir nepriskiriamas.
• Plaučių tipas: imituoja plaučių pseudotuberkuliozę ir kitus plaučių pažeidimus. Dažniausiai pacientai pakliūna į visokius plaučių ligų skyrius ir tuberkuliozės gydyklas, kur būna kad ir realiai sugeba apsikrėsti realia tuberkulioze, o tada jau gauna ir tikrą gydymą.
• Rijimo tipas: pacientai čia realiai pasiekia to, kad jiems kažkas padarytų operaciją. Paprastai tie pacientai prisiryja kokių nors vinių, šaukštų, šakučių, raktų, vielų, adatų ir visokio kitokio šlamšto, o tada jau norom nenorom tenka juos operuoti. Dažniausiai pasitaiko įvairiuose kalėjimuose, ypač jei tie kalėjimai yra tiek prastai valdomi, kad kaliniams kyla noras geriau operuotis ir pailsėti nuo kalėjimo aplinkos bent savaitei-kitai, nei tame kalėjime būti.
• Mišrus (polisimptomatinis) tipas: jame būna persimaišę įvairių kitų tipų požymiai. Dažniausiai pastebima, kad tie požymiai dar ir kinta priklausomai nuo to, kokio tipo ligoninė ar specialistas tą pacientą apžiūrinėja - visada viskas vyksta taip, kad pacientas gautų kuo didesnius šansus būti išoperuotu, tad ir simptomatika taip keičiasi.
• Netipinis tipas: pasitaiko retai, jam priskiriami visiškai nenormalūs atvejai. Pvz., vienas pacientas virbalu prasidūrė sau tiesiąją žarną (nesakysim kur jis tą virbalą kišo), taip kad pakliuvo į ligoninę ir vos išgyveno, nes kai fekalinės masės pakliūna į pilvo ertmę, tai jau būna labai nekas. Ir ką jūs manote - išleistas iš ligoninės jau po kokio mėnesio vėl tą patį pakartojo ir vėl pakliuvo į ligoninę. Tai visa laimė, kad jau šitą kartą personalas įtarė ką anas pasidaręs, tai greičiau ėmėsi operuot. Ir ką jūs manote - ogi po dar trijų mėnesių anas vėl su tuo pačiu pakliuvo ligoninėn.

Trumpai tariant, nelabai linksmas tas Miunhauzenas medicinoje. Netgi labai nelinksmas. Tai kai i6girsit kur kok5 nors gydytoj1 minint Miunhauzeną, tai žinokit, ką tai išties reiškia.

Kiti susiję sindromai

Yra dar keletas panašių sindromų, primenančių Miunhauzeno sindromą, o gal netgi turinčių tą pačią nozologiją, taip kad dėl tų pat sutrikusių smegenų:

• Miunhauzeno sindromas pagal įgaliojimą
• Albatroso sindromas