Kodak

Atrodo gal ir ne taip baisiai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet šitas Kodak gamybos gaidys darydavo 1 nuotrauką per 15 sekundžių ir svėrė su viskuo apie pusantro kilogramo, todėl kultūrizmo treniruotėmis neužsiimantys fotografai sunkiai jį nulaikydavo rankose. Ir tas daiktas kainavo 5000 dolerių.

Kodak - kaip tik labai garsus fotoaparatų gamintojas buvo, nuo kurio prasidėjo visa XXa. fotografija ir kuris 2012 pradžioje užsilenkė dėl bankroto, nes nesugebėjo konkuruoti su kitais gamintojais, kaip kad Canon, Nikon, Panasonic bei daugybe visokių bevardžių kiniečių.

O kaip užsilenkė, tai labai įdomu, nes tai kaip tik apie tai, kaip šūdinai kartais dirba verslas: dar prieš kelis dešimtmečius Kodak buvo vienas iš galingiausių pasaulyje gamintojų, valdė pusę pasaulio fotografų išleidžiamų pinigų ir atrodė, kad niekada nebankrutuos. Bet štai kokiais 1970 ėmė po truputį pūsti nauji vėjai ir ėmė rastis televizija visur. Tačiau Kodak galvojo, kad tai nesvarbu, nes jo rinka kitur.

Bet jau po 20 metų pasidarė aišku, kad ir fotografija nestovi vietoje, o visi fotikų gamintojai ima po truputį kurti skaitmeninius fotoaparatus. Bet Kodak vadai galvojo, kad nereikia tuo užsiimti, nes jei tuo užsiimsi, tai pradėsi konkuruoti su juostinių fotoaparatų ir fotojuostų rinkomis, kitaip tariant - su savo pačių produktais.

O štai čia labai įdomu atsiminti, kad pirmi skaitmeniniai fotoaparatai buvo sukurti to paties Kodak tyrimų centruose kažkokiuose, dar apie kokius 197x metus. Bet tada visą tą idėją dėl tų pačių priežasčių Kodak valdžia nudusino ir nei vieno fotoaparato nei nepabandė gaminti. Bet Kodak inžinieriai nepasidavė ir kūrė vis naujus skaitmeninius fotoaparatus, bet vis kaskart juos Kodak valdžia už tai tiktai nubausdavo. Tuo tarpu kai apie 1990 Apple ir Canon ėmė gaminti pirmus tokius skaitmeninius fotoaparatus, tai Kodak ir toliau aiškino, kad skaitmena neturi jokių perspektyvų. Ir taip aiškino kokius 10 metų, nors kartu 1991 ir pabandė gaminti pirmą pasaulyje DSLR, kuris buvo pagamintas iš kažkokio perdirbto Nikon ir susidėjo iš skaitmeninio užpakalio ir kartu su juo nešiojamo laidais pajungiamo čemodano, sveriančio gal kokius 10 kilogramų ir vadinamo "DCS-100".

Ir galų gale, kai jau pasidarė visiems visiškai aišku, kad juostiniai fotoaparatai atgyveno, tai skaitmeninius fotoaparatus pabandė masiškai gaminti ir Kodak. Tai šitie fotikai pasižymėjo klaikiomis savybėmis, užkeltomis kainomis ir baisiu veikimu. Ir kuo brangesnis būdavo kokio nors Kodak fotoaparato modelis, tuo jis būdavo baisesnis.

Kaip pavyzdys - Kodak DCS Pro 14n, kuris 2003 metais turėjo konkuruoti su brangiausiais Canon ir Nikon modeliais, nes turėjo tuo metu labai daug megapikselių (netgi cielus 13): jis tedarydavo vieną kadrą per 10-15 sekundžių. O Canon ir Nikon - per sekundę po kelis kadrus. Žodžiu, savo lėtumu Kodak fotoaparatai statė pasaulio rekordus, atitrūkdami nuo konkurentų tiek, kad niekas nei lygintis negalėdavo. Ir negana to, fotike esantis softas nuolat kibdavo, o Kodak vis siųsdavo atnaujinimus kas kelias savaites, vis pataisydamas kokias nors kritines bėdas, kurių kiekis buvo nesuskaičiuojamas.

Tai gal ir neverta čia liūdėti, kad tas šūdinas gamintojas subankrutavo, nes gal taip jam ir reikia. O dar galima pasidžiaugti, kad pakolei visi pardavėjų sandėliai vis dar užversti pigiomis Kodak muilinėmis (kurios ir iki bankroto buvo pigiausios), tai dėl bankroto šių kainos jau nukrito dvigubai, taip kad dar galite spėti už visiškai juokingą kainą visai veikiantį fotiką nusipirkt.