Naujoji Lietuva

Naujoji Lietuva, NL - neformalus ir stichiškas judėjimas, spontaniškai kilęs Internetuose, kaip atsakas į valstybininkų veiksmus. Tai naujas judėjimas, tai graži ir šviesi idėja, kuri užkariauja mūsų tikėjimą ir dvasią. Mūsų - tų, kas turi Lietuvą savo širdyje.

Naujosios Lietuvos simbolis - stilizuotas Vytis, kardinaliai kontrastuoja su pseudoistoriniu Lietuvos herbu

NL lietuviais ir tikraisiais Lietuvos piliečiais laiko visus, kas turi Lietuvą, kaip idėją, savo širdyje. Savo esme NL yra labai artimas XIX-XX amžių žydų valstybingumo koncepcijoms, teigiančioms, kad valstybė turi būti paremta realiu bendruomenės ir jos narių interesu, tuo tarpu teritoriniai, mokestiniai, biurokratiniai ir pan. kriterijai - tik antraeiliai, skirti tam interesui palaikyti, įgyvendinti. Tarp kitko, pastebėtina, kad didesnė šių idėjų dalis irgi susiformavo LDK žemėse gyvenusių žydų tarpe. NL ideologija vadovaujasi šūkiu "Lietuva - tai mes". Nepatvirtintais duomenimis remiantis, egzistuoja ir dokumentas, analogiškas "Siono išminčių protokolams", tačiau skirtas Naująjai Lietuvai.

Lietuva - tai mes

Pagrindiniai teiginiai, atstovaujami NL:

• Lietuva - tai žmonės, bet ne teritorija, ne įstatymai, ne dokumentai, ne partija ir ne valdžia.
• Tikrosios Lietuvos pilietis - tai tas, kas laiko save lietuviu ir daugiau niekuo kitu, nesvarbu, kur jis begyventų ar kokia jo kilmė.
• Aš pats sau valstybė: jei įstatymai prieštarauja mano moralei, dėjau ant įstatymų.
• Lietuvis visur parems lietuvį. Tas, kuris nepadeda saviems, nevertas būti lietuviu.
• Lietuva yra visame pasaulyje, visur, kur mes ją atsinešame savo širdyse. Tikrąją pilietybę apsprendžia žmogaus asmeninis pasirinkimas, o ne valdžia.
• Lietuvos žemė - tai vieta, iš kurios mes kilome. Bet net jei tenka ją palikti, prarasti tėviškę - visvien gali likti tikru lietuviu.
• Jokia priesaika jokiai valdžiai ar valstybei negalioja, jei ji prieštarauja Lietuvos idėjai.
• Lietuvybė - tai sava kalba, sava istorija, savi papročiai, savi žmonės.
• Nėra ir negali būti jokios partijos, kuri atstovautų NL idėjas: NL - tai mes visi, o ne kažkokia politinė organizacija.
• Gali būti bet kokioje partijoje, bet kokioje šalyje, būti bet kuo - ir būti Tikrosios Lietuvos piliečiu.

Politinė, ekonominė bei filosofinė koncepcija

Esminė judėjimo idėja - kad Lietuva yra žmonės, laikantys save lietuviais, o ne tam tikra teritorija ar valdžia. Sukompromituota "piliečio" sąvoka šiuo atveju keičiama į "lietuvio" sąvoką, o šioji - išplečiama, atsisakant neretai absurdiškų apibrėžimų. Tokiu būdu žmogus-lietuvis yra iškeliamas aukščiau biurokratinių, valdininkiškų ar pan. rėmų, dirbtinai apribojančių ir lietuviškumo, ir Lietuvos sąvokas. Iš šios idėjos išplaukia ir visi esminiai judėjimo principai, tarp kurių kad ir tokie:

• Valstybė yra reikalinga ne tam, kad egzistuotų "šiaip sau" - ji skirta tiktai tam, kad palaikytų žmones, kurie yra lietuviai. Joks valstybės interesas negali būti ginamas ar išvis nagrinėjamas, kaip teisėtas, jei jis nėra skirtas tam, kad palaikyti lietuvius. Iš esmės, galima būtų tarti, kad valstybė - tai ne kas kita, kaip akcinė bendrovė, kur visi lietuviai turi vienodą pajų.
• Valdžia turi būti tiktai bendrų veiksmų ir resursų koordinuotojas, atskaitingas lietuviams, bet ne kažkoks savarankiškas aparatas, pats sau nusistatantis tikslus. Valdžia gali ir turi būti adekvati - ne politikų būrys, o realūs specialistai, samdomi ir atleidžiami pagal metodus, artimus didelių akcinių bendrovių naudojamiems.
• Visi įstatymai, atitinkamai, irgi turi būti kuriami, remiantis vienu aiškiu imperatyvu: naudingumu lietuviams. Kiti įstatymai tiesiog neturi prasmės.
• Mokesčiai turi būti ne tam, kad padengti biudžeto išlaidas, o tik tam, kad apmokėti aiškiai įvardijamus bendruomenės poreikius. Bendra mokesčių suma, kuri sumokama, neturi viršyti tos sumos, kuri lieka kiekvienam šeimos nariui. Kiekvienas, panorėjęs, turi gauti galimybę patikrinti visus mokesčiais surinktų pinigų panaudojimo atvejus ir pareikalauti sumokėtų pinigų atgal, jei jie yra panaudoti neteisingai, išleisti ne pagal tikslą ar pan..
• Mokslui ir švietimui turi būti aukščiausi prioritetai ilgalaikiame šalies vystymesi, nes būtent šios sritys apsprendžia šalies ateitį. Mokyklų - ir vidurinių, ir aukštųjų programos turi būti rengiamos ne "todėl, kad taip reikia", o žvelgiant į realius žinių poreikius, įskaitant ir tuos, kurie gali atsirasti po kelių dešimtmečių.

Judėjimo kilmė

Judėjimo ideologai nežinomi, netgi sakoma, kad čia kiekvienas sau ideologas. Net ir čia, Pipedijoje rašydami apie Naująją Lietuvą, straipsnio autoriai tik bando spėti, kokios gi išties idėjos sukūrė Naująją Lietuvą.

Kartais NL siejamas su Stoma, katras vienas iš pirmų atvirai prabilo apie kitokios Lietuvos viziją, neretai - su patriotų sąjūdžiu (skinais). Judėjime jaučiama ir tam tikra paradoksali NK-95 įtaka, ir netgi LDK idėjų palikimas (lietuvis - nebūtinai tas, kas kalba lietuviškai, o tas, kas save laiko LDK piliečiu). Pažymėtina ir Rosvaldo Gorbačiovo išsakyta mintis, kad jei jau Lietuva - švogerių kraštas, reikia tai pripažinti ir priimti, kaip realybę, kurią galime puikiai išnaudoti, stiprindami valstybę: ir geografinėje Lietuvos teritorijoje, ir visame pasaulyje.

Istoriškai NL pagrindą sudarytų Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, naujųjų laikų Emigrantai, geografinėje Lietuvoje tebegyvenantys lietuviai, didele dalimi esantys opozicijoje valdžiai. Pirmomis judėjimo apraiškomis neretai įvardinamas Sąjūdis bei Lietuvos kova už nepriklausomybės paskelbimą 1990-1991, kai Lietuvos idėją gynė žmonės, neretai neturintys formalių sąsajų su lietuviškumu ar negavę galimybės tapti Lietuvos piliečiais vėliau (įskaitant užsienio lietuvius, Lietuvą parėmusius užsienio šalių (Rusijos, Islandijos, etc.) piliečius, vietinius kitų tautybių žmones ir t.t.).

Atsiradimo priežastys

Tautinė Lietuvos vėliava - istoriškai pagrįstas variantas (tiesa, pastebėsime, kad vizualiai labiau subalansuota būtų Geltona-Raudona-Balta), o ir juostos horizontalios gal geriau atrodytų

Pagrindinės priežastys - tai daugelio asmenų individualus protestas prieš neapgalvotus, žalingus, melagingus ir tiesiog absurdiškus ekonominių beraščių veiksmus, pvz.:

• Sužlugdytas švietimas (mokyklų klasių stambinimas iki neįmanomo dydžio (kartais - virš 50 mokinių), pradinių mokyklų uždarymas kaimuose, aukštųjų mokyklų atsilikimas nuo pasaulio dešimtmečiais, mokslo profiliavimas dar viduriniojo mokslo stadijoje (kai moksleivis dar pats nežino, ko nori) vietoje plataus profilio lengvai persiorientuojančių specialistų rengimo, etc.)
• Absurdiškas pilietybės apribojimas (įskaitant atvejus, kai pilietybė atimama tuo pagrindu, kad užsienyje gimusiam vaikui suteikta tos šalies pilietybė ir automatiškai suteikta pilietybė vaiko tėvams. Kartais prieinama iki absurdo, kai pilietybę praranda netgi Lietuvos ambasadų darbuotojai)
• Visiškas savo piliečių teisių užsienyje ignoravimas (plg. su Rinau byla ar anekdotiškais atvejais, kai užsienyje dirbę piliečiai būdavo dvigubai apmokestinami - iki tokio lygio, kad Lietuvoje jiems būdavo paskaičiuojami mokesčiai, didesni, nei jų uždarbis)
• Absurdiška valdžios ekonominė politika, kai smulkaus verslo apmokestinimas bei biurokratiniai barjerai daro verslą neįmanomu (daugeliui akivaizdu, kad tai tikslingas žlugdymas, užsakytas stambių korporacijų, pvz., VP, kiti sako, kad ir užsieninių - Wallenbergų, Folksamų šeimų ir pan.).
• Absurdiška socialinė politika, kai Sodros lėšos perpus sunaudojamos pačios Sodros išlaikymui, apribojamos žmonių teisės į gydymą, socialinėje paramoje vadovaujamasi veidmainiška klerikalkonservatorių pseudomorale.
• Spaudos laisvės apribojimai Lietuvoje: įstatymų pakeitimai, atėmę galimybę visuomenės informavimą vykdyti daugumai piliečių (leidžiama tik UAB ir žurnalistų sąjungos nariams), valstybės institucijos neprivalo reaguoti į faktus, praneštus žiniasklaidoje (t.y., bylos nekeliamos net žurnalistams įrodžius nusikaltimo faktą), saugumo vykdoma žiniasklaidos kontrolė ("Laisvo Laikraščio" atvejis)
• Daugybė su valdžia susijusių skandalų, visiškai diskreditavusių daugumą politikų bei valdžios institucijų.
• Respublikinėje žiniasklaidoje nuolat atvirai propaguojama nesantaika ir visuomenės skaldymas liejant pamazgas bei pykti, dažnai ant tikram lietuviui brangių simbolių. Dažnai kyla įtarimas, kad tai daroma tendencingai, nuoseklai ir kryptingai.
• Piktybiškai brukamos Europos intergracijos ES, tarptautinių organizacijų narystės idėjos aklai pasirašinėjamos stojimo sutartis mažai galvojant apie tu veiksmų pasekmes.
• Bandymai atsisakyti vykdyti savarankišką ekonominę politiką, naikinti jos priemones (piniginiai vienetai, fiksuotas valiutų kursas, kurio dėka žlugdomi eksportuotojai vien tam, kad prisidėti prie euro kurso stabilumo)

Citatos apie Naująją Lietuvą

• Lietuva - tai aš, mano šeima, mano draugai, bet ne tie, kas sėdi valdžioje (nežinomas blogeris)
• Dėjau ant valdžios. Jie - ne Lietuva (susivokęs delfio komentatorius)
• Geriau jau atiduosiu pinigus bomžams, nei šitiems šunsnukiams (verslininkas apie valdžią)
• Kas padarys mums gera, jei ne mes patys? (anoniminė delfio komentatorė)