Sulfozinas

Visi vaistai yra nuodai, kai anuos kažkas netinkamai vartoja, taip kad čia jei Pipediją skaitysit, tai tik jums blogiau! O išties tai pirkite vaistus, nes jie yra labai geri ir gydantys ir jums padės gydytojas ir vaistininkas, o kuo daugiau nupirksit, tai tuo geriau! Čia dar gali būti, kad mes visai nusišnekėjom, taip kad parašykit apie tai diskusijose, o taip pat galit ir pataisyt išsyk viską ir papildyt.

Sulfozinas, kartais dar išties neteisingai vadinamas kaip sulfazinas - pats geriausias vaistas nuo visų ligų, bent jau nuo tų, kurios psichiatrijai žinomos. Šiuo metu sulfozinas nenaudojamas niekur, išskyrus kalėjimo tipo psichiatrines ligonines, esančias Rusijoje ir Baltarusijoje.

Savo sudėtimi sulfozinas - tai tiesiog distiliuotos sieros emulsija kokiame nors aliejuje. Dažniausiai naudojamas būna persikų aliejus, nes gana mažai priemaišų turi. Kiek rečiau - alyvų aliejus ar dar koksai nors, nes išties tai patsai aliejus čia neturi didelės reikšmės. Efektą sukelia sieros dalelės.

Kai kurių senų gydytojų sulfozinas būdavo priskiriamas prie šoko terapijos, bet čia gi buvo daug ginčų, tad be abejonių galima pasakyti tiktai tiek, kad tai yra neabejotina pirogeninė terapija, tačiau su papildomais gydomaisiais neuromediacinės terapijos efektais. Kadangi sulfozinas kuriam laikui sukelia ir tam tikrus paciento nevalingus judesius, kitaip tariant, traukulius - tai reiškia, kad jo taikymas - tai tuo pačiu ir švelni konvulsinė terapija.

Sulfozino efektyvumas neabejotinas: netgi ypatingai aršūs pacientai netgi sunkiausių psichozių metu pasitaisydavo gana sparčiai, vos tiktai gavę sulfozino kryžių. Tas pats sulfozino kryžius puikiai apramindavo netgi pacientus, apimtus melancholinio raptuso, kartais padėdavo pacientą išvesti ir iš stabilaus stuporo.

Sulfozino vartojimo būdai ir poveikis

Išties tai būdas tiktai vienas: suleisti dozę sulfozino pacientui kur nors į subinę ar šiaip kur po oda. Paprastu, švelniu atveju - viena dozė, nuo 0,5 iki ištisų 12 mililitrų. Sunkesniu atveju - vadinamasis sulfozino kryžius: po dozę į kiekvieną užpakalio pusę ir po dozę po kiekviena mente - viso į keturias vietas.

Leidžiant pacientui sulfoziną, labai svarbu turėti omeny, kad pacientas linkęs kraštutinai aktyviai priešintis ir rodo itin didelį fizinį aktyvumą injekcijos metu. Dėl to būtinas paciento pritvirtinimas guminiais arba medžiaginiais raiščiais prie procedūrinio stalo. Nesant galimybės pritvirtinti pacientą, būtini 2-4 pagalbiniai asmenys, kurie pacientą laikytų tinkamoje pozoje tol, kol bus suleisti vaistai ir kurį laiką po to, kad būtų išvengta besiblaškančio paciento galūnių lūžių ir išsinarinimų.

Pacientų reakcija į vaistus tipinė: leidžiant vaistus - trumpalaikės konvulsijos, paskui - blaškymasis, fizinis pasipriešinimas, intensyvus rėkimas, trunkantis nuo kelių iki keliolikos minučių, kai kuriais atvejais - taip pat ir savaiminė defekacija bei savaiminė urinacija. Dėl pastarųjų reiškinių patartina procedūras atlikti tik tam pritaikytoje patalpoje, turinčioje lengvai plaunamas grindis ir sienas, o procedūrinį stalą apkloti lengvai plaunama klijuote. Šie reiškiniai kyla dėl skausminių reakcijų ir baigiasi savaime, be papildomo gydymo. Tokius simptomus neretai rodo netgi stuporo apimti pacientai, o tai reiškia, kad preparatas efektyviai padeda nugalėti psichikos sutrikimą.

Vėlesniame etape pacientas tampa labiau sukalbamas, paklūsta medicininio personalo reikalavimams, rodo norą bendradarbiauti, nesipriešina kitoms gydymo procedūroms. Teigiamą efektą duoda ir dėl skausmingų pojūčių sumažėjęs paciento fizinis aktyvumas.

Sulfozino fiziologiniai efektai

Sieros emulsija sukelia organizme pirogeninę reakciją: dėl reiškinių, artimų uždegiminiams, smarkiai pakyla kūno temperatūra, kelias dienas pacientas karščiuoja. Karščiavimas intensyviai tęsiasi apie 3 dienas, galutinai baigiasi maždaug per 7 dienas. Dėl smarkaus karščiavimo pasikeičia organizmo medžiagų apykaita, jis tampa jautresnis neuroleptikams, o taip pat sukeliami ir kiti teigiami gydomieji efektai, kurie iki šiol nėra tiksliai ištirti.

Realiai efektyvus sulfozinas buvo senais laikais, kai juo būdavo gydomas sifilis: šio sukėlėjai žūsta dėl aukštos organizmo temperatūros, tad sulfozinas išties padėdavo. Gi kita vertus, sifiliu sergantys pacientai kažkodėl mieliau rinkdavosi mirtį nuo ligos ar netgi bandydavo nusižudyti, siekdami išvengti tokio gydymo. Tai leidžia spėti, kad sifilis visgi gali sukelti žmonėms psichikos sutrikimus netgi labai ankstyvose stadijose.

Pašaliniai reiškiniai, komplikacijos

Sulfozino injekcijų vietose - hematomos, žaizdos, audinių nekrozės, galinčios peraugti į gangrenas. Gydymas antibiotikais, esant reikalui - chirurginis.

Injekcijų metu galimi galūnių sumušimai, rečiau - kaulų lūžiai, išnarinimai ar patempimai, atsirandantys dėl neadekvataus paciento blaškymosi.

Dėl menamai nemalonių pojūčių pacientai linkę labai aktyviai priešintis gydymui sulfozinu. Dėl to rekomenduojama pacientą pritvirtinti diržais prie pervežimo lovos dar prieš vežant jį procedūroms. Įtaresniems pacientams, prieš pririšant prie pervežimo lovos, patartina suleisti trankvilizatorių, kad būtų nuslopintas bandymas nesileisti pririšamam.