Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!
| Subskraibink Pipediją ant FB: |
Fenazepamas
|
O išties tai pirkite vaistus, nes jie yra labai geri ir gydantys ir jums padės gydytojas ir vaistininkas, o kuo daugiau nupirksit, tai tuo geriau! Čia dar gali būti, kad mes visai nusišnekėjom, taip kad parašykit apie tai diskusijose, o taip pat galit ir pataisyt išsyk viską ir papildyt. |
|
Fenazepamas (lot. phenazepam, rus. феназепам), dar vadintas kaip fenas - populiarus senais laikais trankvilizatorius, sukurtas specialiai visokiems kareiviams maitinti, mat Tarybų valdžia gerai susiprato, kad kareivukai nelabai nori į žmones šaudyti ar dar kažkuo užsiimti, tai vat karo medicinai reikia naujo vaisto. Vienok greitai vaistukas susilaukė daug kitų panaudojimų, ypač psichiatrijoje bei tarp narkomanų.
Būdingi gan ryškūs nuotaikų pakitimai pas apsivartojusius: nors apspangsta ir mieguisti pasidaro visi, kai kurie pereina į kažkokią laimingai apdujusią būseną, gi kiti pasidaro pikti, nelaimingi ir labai nemaloniai agresyvūs. Efektai sunkiai prognozuojami.
Kaip ir sidnokarbas bei promedolas, taip ir fenazepamas - grynai sovietinis narkotikas, tik vat skirtingai nuo tų, vienu metu dėl plačios gamybos ir menkesnio reguliavimo buvo ėmęs plisti ir Vakarų šalyse, nes visokia rusų mafija didžiuliais kiekiais bandė eksportuoti ir pigiai pardavinėti. Vienok tas plitimas greitai baigėsi, vos tik preparatas buvo įtrauktas į visokius draudžiamus sąrašus, nes kai dėl to jo kaina pakilo, tai net labiausiai trenkti narkomanai apstojo pirkt.
Fenazepamas ir karinė psichofarmokologija
Išties gi problema buvo dar ir sudėtingesnė: kariuomenei nuo seno pagal poreikius būdavo tiekiamas fenaminas, o paskui ir sidnokarbas, bet vat kad nuo abiejų ilgalaikio vartojimo greitai pareidavo visokie deliriumai, taip kad tuos deliriumus gydyt reikdavo. O ir šiaip kareiviai būdavo nervingi, tai kartais irgi reikdavo apdirbti tinkamais junginiais. Taip kad tada buvo pradėta ir apie naują medicinos mokslo sritį kalbėt - apie karinę psichofarmakologiją.
Tai vat šių partijos užduočių išsprendimui dar 1974 populiarių vakarietiškų benzodiazepinų pagrindu buvo sukurtas puikus junginys - fenazepamas. Nuo pat tada jis imtas platinti dviem keliais - ir psichiatrinėse ligoninėse, kur puikiai padėdavo, o nuo 1978 įvestas visoje kariuomenėje, kaip specialios paskirties vaistas, skirtas tiems atvejams, jei kariaut prireiktų.
Vienok čia turim pasakyti, kad nors su šituo fenazepamu ir siejama ta sovietinė karinė farmakologija, bet toje pat farmakologijoje greitai išplito ir tokie vaistukai, kaip aminazinas ir haloperidolis, kurie irgi skirti buvo tam, kad kareiviai geriau jaustųsi, taip kad čia jau darykitės išvadas.
Fenazepamas ir narkomanai
Vienok čia buvo ir kitų niuansų - kai į draudžiamų ir ribojamų sąrašus pakliuvo visokie barbitūratai, tai daugybė narkomanų ėmė ieškoti sau kokių nors pakaitalų, tai vat šitas nesunkiai gaunamas ir stipriais efektais pasižymintis fenazepamas greit susilaukė populiarumo. Kaip ir barbitūratai, taip ir fenas nesukelia normalios euforijos, o tiesiog klaikiai apglušina, taip leisdamas kuriam laikui atsijungti nuo niūrios realybės, o tai patinka kai kuriems visiškiems durniams. Negana to, sukelia dar ir ryškią anterogradinę amneziją, kitaip tariant, po pavartojimo pacientas nieko neatsimena - tik pyst ir išbraukta diena iš gyvenimo. Tai vat ir išpopuliarėjo.
Kartu su gryno fenazepamo vartojimu išpopuliarėjo kombinuotas vartojimas su alkoholiu - kombinacijoje čia būna itin stiprių efektų: tabletė fenazepamo kartu su buteliu alaus duoda tokį poveikį, kuris savo stiprumu gali lygintis su pusbuteliu degtinės. Tiesa, apsinešimas būna kiek kitoks - pacientas apglušęs, bet kartu dirglus, linkęs kažką veikti, agresyvus.
Abstinencija nuo fenazepamo vartojimo didelėmis dozėmis būna labai nelinksma - pacientus apima psichozė, tai būna kad paskui, ieškodami naujos dozės, laksto gatvėmis ir apiplėšinėja žmones durniausiais būdais, pvz., kokią nors bobutę užbadydami peiliu. Nervingumas ir šizikai karatis pereina į pilnavertį deliriumą, tai tada aišku maža nebūna. Tarp įdomių fiziologinių reiškinių, kurie feno vartotojus kartais ištinka abstinencinio sindromo metu - tai visokios itin nemaloniai ir pavojingai atrodančios haliucinacijos ir įvairūs traukuliai bei konvulsijos.
Būdinga, kad esant ilgalaikiam fenazepamo vartojimui didelėmis dozėmis, išsivysto nuolatinės abstinencijos požymiai, kuriuos naujos dozės nuima tik dalinai - pacientai tampa labai irzliais, juos kamuoja nemiga, košmarai, nestabilios haliucinacijos, paranoidinio pobūdžio kliedesiai, atsiranda psichotinė simptomatika permaišyta su ryškios depresijos požymiais ir polinkiu į agresiją bei suicidą. Būdingi judesių koordinacijos sutrikimai.
Įvairūs fenazepamo vartotojai sovietmečiu buvo laikomi pavojingiausia narkomanų rūšimi, būtent dėl tų psichozių, kurios kyla abstinencijos metu. Ale tokie būdavo nesunkiai atpažįstami - labai nervingi, rankos dreba, akys paklaikusios, kažko bijantys ir kartu agresyvūs, lyg besiginantys. Judesiai konvulsiški, besitampantys - tai ryškus simptomas. Feno mėgėjai labai dažnai abstinencijos kamuojami, nejučia apsišlapina, tai iš šlapių kelnių irgi galima būdavo atpažint.
Žinantiems tie visi požymiai reikšdavo vieną: geriau pasišalinti nuo tokio narkomano, nes gali visiškai netikėtai durt peiliu į šoną ar į veidą, net jei nebendrausi ir nebandysi kontaktuoti - tiesiog šiaip netikėtai gali kokia haliucinacija tokiam užplaukt, nuo kurios jis sugalvos gintis.
| ||
| Opioidai: | | |
| Psichodelikai: | | |
| Stimuliantai: | | |
| Kiti visokie: | | |
| Dar skaitinių: | | |
