Archaiški kliedesiai

Archaiški kliedesiai - antriniai kliedesiai su patogeneze, kylantys dėl to, kad pacientas kaip ir kliedi, bet yra toksai neišsilavinęs ir oligofrenija sergantis, kad nieko gudraus negali sukliedėti, bet kartu dėl polinkio į patologinį fantazavimą ir isteriją visvien kliedi.

Tipiški archaiškų kliedesių atvejai - apsėdimo kliedesiai, poveikio kliedesiai, zoopatija, kartais prie archaiškų priskiriami ir dermatozojiniai kliedesiai, jei pasižymi fantastiškumu ir buku primityvumu tuo pat metu. Paprastai kartu būna ir visokios senestopatijos, reaktyviniai faktoriai, kurie tuos kliedesius sustiprina.

Kaip pvz., pacientas sako, kad jis pasiverčia vilkolakiu ir tada laksto po miškus. Arba sako, kad jį valdo koks nors burtininkas. Arba aiškina, kad jame sėdi velniai, kurie jį graužia.

Archaiški kliedesiai visada yra intelektualiai buki, tačiau visgi su fantazijomis. Tiesiog tos fantazijos primena kažkokias primityvias pasakas ir mitus, juose ryškūs archetipai, nėra anei jokių bent kiek sudėtingesnių samprotavimų.