Latviai

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad tai - mažų mažiausiai gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

"Ei, storžandžiai leišiai, kas čia minėjo "zirgo galvą"? Norite pasikalbėti apie tai?" - tipinis arkliaveidis latvis retai būna patenkintas, kai jam į akis paminimas tas rasinis ypatumas

Latviai - lietuvių braliukai. Tik neaišku - vyresnieji ar visgi jaunesnieji? Mat čia kaip istoriškai pasižiūrėjus. Šiaip latviai yra geri žmonės (beveik, kaip lietuviai) ir pasakyti apie anuos daug nėra ko. Latviai turi žymiai daugiau gražaus pajūrio ir piktų rusų, nei lietuviai.

Dali to pajūrio jie kadaise ir Lietuvai padovanojo, mainais į kažkokį valsčių mūsų šiaurėje, mat gi buvo tokia įdomi istorija, kai lietuviai sudorojo bermontininkus, išu Latvijos atkeliavusius, tai pasakė, kad visą latviešų žemę išvaduos, tai matomai gal latviai ir išsigando. Tai paskui buvo ilgas ilgas trinties laikotarpis, kai anie vis zyzdavo apie kažkokius neaiškumus, jūros sieną ir panašiai, net ir po 1990, ale betgi paskum galų gale aprimo, taip kad ir gavosi taip įdomiai, kad karo lyg ir nebuvo, bet gabalėlį menamai latviškų gubernijų mes gavom. Tai ten dabar Palanga ir Šventoji įsikūrus.

O jei nebūtų padovanoję, tai toks Smetona žadėjo eiti ir nukariaut iš latvių tą pajūrį, nes be pajūrio lietuviui negalima, nes vasara nėra kur nuvažiuot pailsėt.

Šneka latviai tokia bišky juokinga kalba, panašia į mūsų žemaičių šnektą - tik dar juokingesne. Suprast nieko negalima, bet kad braliukai šneka tai iškart aišku.

Anuos mūsų šnekta irgi bišky linksmina, ypač tokia daina "Ir klykė pimpis unt dirvona" - mat pimpis latviškai yra juokingas žodis.

Kodėl dibilai pravardžiuoja latvius zirgo galvomis?

Šitaip gi negražiai atrodo braliukas latvis mūsų dibilavoto tautiečio akyse

Visokie dibilai baisiai mėgsta pravardžiuoti mūsų braliukus latvius zirgo galvomis. Mat antropologai seniai pastebėjo, kad daugeliui latvių labai būdinga dolihocefalija, t.y. jų veidai ir kaktos labai ilgi ir ištempti į aukštį ir tuom išties kaimiečiams truputi primena arklio snukį.

Dar pasakojama, jog kažkada tai Latvijoje buvo atkasta kažin kieno kaukolė, iš pradžių manyta, kad arklio, ale mokslininkai, ištyrę radinį, paskelbė, jog čia kokio tai pirmykščio latvio. Nuo to laiko lietuviai, nevidonai, vis tyčiojasi iš braliukų.

Kadangi dauguma lietuvių yra apskritaveidžiai-papūstžandžiai, tai aniems tie ištysę braliukų veidai atrodė bais juokingi.

Todėl tas prasivardžiavimas tarp bernaujančių latvių ūkinykams lietuviukų gimė dar Rusijos imperijos laikais ir dabar tapo durna, bet gyvybinga lietuviška tradicija.

Ale yra iš to ir naudos šiokios tokios, kadangi labai nesunkiai galima pažint dibilus patapo. Išgirdai, kaip anas braliukus latvius "zirgo galvom" pravardžiuoja, dar smagiai nusižvengdamas - ir viskas aišku, nereik nei pas daktarą ait, pinigus kyšiams švaistyt - diagnozis aiškus. Dibilas!

Štai taip braliukus apdainuoja Saulėns: http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=l82AmnotpSo#!

O ir liaudies menas pas latviešus labai jau primena lietuvišką, nežinodamas, tai net ir neatskirsi, kurioj čia šaly toks yra...

Latviai internetuose

Gi internetai žino latvius dėl labai nesuprantamų anekdotų apie latvius, kurie paskui tapo vos ne kažkokia mėme, tik vat žinomi jie daugiausiai Vakaruose, skirtingai nuo kokių nors estų, kurie žinomi daugiausiai Rytuose.

Tai visi tie anekdotai apie latvius yra labai liūdni ir absurdiškai baisūs, nes daugiausiai yra apie badą, Sibirą ir NKVD, o didžiausias visų anekdotų vinis - tai bulvė, kurios latviai vis neturi arba jei ir turi, tai vis praranda. Todėl latvių visiems pasidaro labai gaila. Dar be to tie latvių ankedotai parašyti būna labai baisiai laužyta anglų kalba.

Anekdotai apie latvius

Čia žemiau jums pateikiame tipiškų graudžių anekdotų apie latvius, kad būtų galima suprasti šios tautos gyvenimo būdą:

One day, hear knock knock on door.

All ask "Who’s there?"

"Latvian."

"Latvian who?"

"Please open door. Is cold."

"How cold is?"

"Very. Also dark."

Three Latvian are brag about sons.

"My son is soldier. He have rape as many women as want" say first Latvian.

"Zo?" second say, "My son is farmer. He have all potato he want!"

Third Latvian wait long time, then say, "My son is die at birth. For him, struggle is over."

"Wow! You are win us" say others.

But all are feel sad.

One day, hear knock on door.

Man ask "Who is?"

"Is potato man, I come around to give free potato"

Man is very excite and opens door.

Is not potato man, is secret police.

Latvian try to cross river. Has dog, potatoes, and dead son's body. Can only take two across river at one time. If he leave dog with potatoes or corpse, dog eat them. Is very sad. Also is not good boat.

This cruel joke, everyone has dead son and dog but how you have more than one potato.

Man think too long. River flood. Boat float away.

Then is storm. Man very cold.

Is no potato. Only sadness.

Is only suffering and cold. Such is life.

Dar visokie susiję dalykai

• Su latviais dar kai kurie sieja tokią Latvių gatvę, bet išties tai ji niekaip su latviais nesisieja