Algol

Algol - tai visų padorių programavimo kalbų prosenė. Nes tos programavimo kalbos, kurios nepadorios, tai kilo iš kokio nors Fortran. O vat jau padorios - tai kilo iš Algol.

Algol - tai reiškia Algorythmic Language, taip kad kažkokius algoritmus daro. Išties gi nemažai versijų to Algol buvo - pirmaiusiai Algol 58, paskui jau Algol 60, dar paskui - Algol 68, vis sudėtingiau ir vis kiekviena versija gaudavosi nesuderinama su ankstesnėmis, kol galų gale išvis pasidarė sunku suprasti, kas ten daroma, nes primakliavota buvo visko kas papuola, be galvos.

O dar paskui iš kažkur išlindo toksai Niklaus Wirth, kuris ėmė ir sugalvojo tokią supaprastintą Algol W kalbą, kurioje nutarė padaryti paprasčiau. Tai visi tada ėmė piktintis, kad čia jau ir taip kalba sudėtinga, bet neužtenka jos, o čia dar supaprastinimus kažkas nori padaryti. Ir tada tasai Niklaus Wirth buvo sutartinai pasiųstas į EN. O tada jisai ėmė ir pervadino tą savo Algol W į Pascal. Ir paaiškėjo, kad Algol kalba mirė, o Pascal - tapo išties viena iš populiariausių ir ilgiausiai gyvuojančių programavimo kalbų.

O dar iš Algol, šią supaprastinant ir kokius nors "begin" ir "end" pakeičiant riestiniais skliaustais, priskyrimo ":=" ženklą į paprastą "=", o palyginimo "=" pakeitus į "==", gavosi C kalba.

Bendrai tai Algol istoriškai gali būti laikoma matyt pačia įtakingiausia iš visų kada nors egzistavusių programavimo kalbų, nes per ją ir atsirado strūktūrinis bei procedūrinis programavimas, būtent čia buvo atidirbta sakinių tipo sintaksė, kur sakinys užbaigiamas kabliataškiu ir taip toliau.

Skirtingos Algol ir susijusių kalbų versijos - Algol 58, 60 ir 68

Tarp tiesioginių Algol palikuonių - tokios programavimo kalbos, kaip Pascal, Modula ir Ada, o taip pat ir PL/I, iš kurios kiek netiesiogiai išaugo ir C kalba. Nors pačios Algol kalbos kompiliatorius labai daug kas bandė kurti ir buvo daugybė, bet visi staiga nunyko, vos atsirado Pascal, nes pastarasis buvo tiesiog tas pats Algol, tik be didelės dalies nereikalingų nesąmonių ir patvarkytas taip, kad kompiliuotųsi bent dešimt kartų greičiau.

Taip jau gavosi, kad trys esminės Algol versijos skirtingai tepaplito, tuo tarpu išplito vėlesni variantai, turėję jau kitus pavadinimus:

• Algol 58 beveik nebuvo naudojama, nors ir buvo sukurta apie dešimtis jos kompiliatorių. Kalba buvo labai silpnai apibrėžta, tačiau tapo pavyzdine, ir negana to, nuo jos prasidėjo Backus-Naur forma
• Algol 60 tapo įtakingiausia Algol versija, turėjo nemažai realizacijų, kurios buvo naudojamos daugiausiai iki Pascal atsiradimo, nors buvo ir keletas vėlesnių
• Algol 68 numirė savaime, nes kaip tik tuo metu ėmė plisti Pascal, kuris už šitą Algol buvo belenkiek geresnis
• Algol W arba Pascal - tapo populiariausia Algol tipo kalba ever, su tokiais vėlesniais variantais, kaip Turbo Pascal, Object Pascal ir Delphi
• Simula - tokia pirma pasaulyje objektinio programavimo kalba, kuri pati nepaplito, tačiau persidavė į kitas Pascal artimas kalbas
• Modula - atsirado kaip tos pat Algol kalbų sekos tęsinys, kuriame buvo ištaisytos tos nesąmonės, kurios dar buvo Pascal, tačiau kalba nelabai tepaplito
• Ada - tokia monstriška kalba, kuri išplito daugiausiai JAV superprojektuose, susijusiuose su kariuomene ir valdžios struktūromis

Hello World Algol kalbos variantuose

Vaje, vaje. Pasirodo gi, kad Algol 58 kalboje netgi nesigauna parašyti "Hello World" programos. O nesigauna todėl, kad Algol 58 neturi netgi jokių teksto išvedimo priemonių. Štai taip. Nėra tokios programos ir viskas. O kodėl nėra - tai todėl, kad Algol 58 implementavimo metu tuose kompiuteriuose nebuvo nei ekranų, nei printerių. Skaičiavimų rezultatai būdavo tiesiogiai nuskaitomi nuo mašininių registrų, nes tokie jau tada buvo laikai.

Algol 60 visgi gaunasi, tiktai kad su skirtingais kompiuteriais tai gali skirtis maždaug per pusę teksto:

 BEGIN
   FILE F(KIND=REMOTE);
   WRITE(F, <"HELLO WORLD!">);
 END.

Algol 68 užtat jau žymiai aiškiau viskas:

 begin
   printf(($gl$,"Hello, world!"))
 end