Chroniai

Chronius - taigi ne kas kita, kaip gi alkoholikas, tik jau visai lėtinėje stadijoje, nes todėl ir vadinasi šitai, kad chroniškas alkoholizmas. Skirtingai nuo kokių nors paprastų alkoholikų, chroniai būna visai jau apleisti, taip kad geria ne protarpiais, ir netgi ne daugiadienėmis, o nuolat, kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto, kad ir po truputį, bet visą dieną, pakolei neapgirs visai į pavakarę.

Chroniškas alkoholizmas visad baigiasi vienu ir tuo pačiu: žmogaus smegenys tampa tiek priklausomos nuo alkoholio, kad ilgainiui žmogus jau negali matyt pasaulio blaivomis akimis, tad kai pabando mesti, paprastai patiria sunkią abstinenciją, katroji baigiasi tipiškais baltais arkliais.

Liaudyje chroniai žinomi įvairiais pavadinimais - tai ir šiaip užkietėję girtuokliai, ir alchašai, ir visokie nudegradėję bomžai.

Nors pirmose stadijose chroniai neretai dirba visai padorius darbus, ilgainiui alkoholizmui progresuojant, iš visokių menininkų, artistų, rašytojų ir vertelgų ima rastis tiesiog nukvakę ir apgirtę durniai, kurie bedegraduodami susideda su vis prastesnėmis kompanijomis, laka vis daugiau ir daugiau, ilgainiui pereidami prie tokių gėrimų, kaip rašalas, o galų gale - ir odekolonas.

Anais laikais, kai prie ruso buvo geriau, chronių beveik nebūdavo, nes jie būdavo gydomi LTP. Dar paskui gi atsirado žymiai efektyvesnė priemonė, pagydžiusi daugybę chronių paprastuoju letalinės baigties būdu, nes anie prisivartodavo dichlofoso ir šitaip pasveikdavo gydomąjame morge.