4 187
pakeitimai
Oligofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Medicina}} | {{Medicina}} | ||
'''Oligofrenija''' - gi tiesiog '''silpnaprotystė''', kaip sakant [[intelektas|intelekto]] trūkumas. Taigi čia jei jau pasiremsim garsiąja [[IQ]] teorija, tai akivaizdžiai 80% visų žmonių yra neabejotini silpnapročiai, matgi pagal [[Gauso pasiskirstymas|Gauso pasiskirstymą]] taip viskas nugula. Tai čia medicina mums sako, jog [[dibilai]] yra neabejotinas faktas! Ir [[Pipedija]] čia kaip tik tasai lygis, katras gal ir žemesnis. | '''Oligofrenija''' - gi tiesiog '''silpnaprotystė''' arba '''protinis atsilikimas''', kaip sakant [[intelektas|intelekto]] trūkumas. Taigi čia jei jau pasiremsim garsiąja [[IQ]] teorija, tai akivaizdžiai 80% visų žmonių yra neabejotini silpnapročiai, matgi pagal [[Gauso pasiskirstymas|Gauso pasiskirstymą]] taip viskas nugula. Tai čia medicina mums sako, jog [[dibilai]] yra neabejotinas faktas! Ir [[Pipedija]] čia kaip tik tasai lygis, katras gal ir žemesnis. | ||
Reikia dar vieną dalyką suprasti tik: įprasta silpnaprotystė būna įgimta ar šiaip nuo vaikystės. Tai vat tokia ir vadinama tiesiog silpnaprotyste arba oligofrenija. O dar būna ir įgyta, vėlesnyviasniame amžiuje išsivysčiusi silpnaprotystė - tai šitokia jau vadinasi [[demencija]]. | Reikia dar vieną dalyką suprasti tik: įprasta silpnaprotystė būna įgimta ar šiaip nuo vaikystės. Tai vat tokia ir vadinama tiesiog silpnaprotyste arba oligofrenija. O dar būna ir įgyta, vėlesnyviasniame amžiuje išsivysčiusi silpnaprotystė - tai šitokia jau vadinasi [[demencija]]. | ||
Bendriausias silpnaprotystės požymis - tai sutrikęs, smarkiai sulėtėjęs gebėjimas mokytis. Lengvu silpnaprotystės atveju tas gebėjimas mokytis tėra kaip šioks toks atsilikimas, kai vaikui paprasčiausiai reikia daugiau laiko, norint išmokti tuos pačius dalykus. Kitaip tariant, kol kiti vaikai baigia 5 klases, atsilikęs vaikas baigia kokias 3-4, ir tas atsilikimas nebūna susijęs su vaiko išdykimu, prastu auklėjimu, durnais tėvais ar dar kažkuo panašiu, o tiesiog būna susijęs su tuo, kad vaikui mokytis sunku. Sunkesniais atvejais atsilikimas būna didesnis, pvz., sulaukęs 10 metų, vaikas tebūna pasiekęs tą lygį, kaip tipiškas penkiametis. Dar sunkesniais atvejais tas atsilikimas būna pakankamai didelis, kad netgi ir 20 metų sulaukęs, žmogus intelektu būna panašiai, kaip 3 metų vaikas. | |||
Kitaip tariant, pagal dabartinę silpnaprotystės arba protinio atsilikimo teoriją, oligofrenija nėra kažkoksai kardinalus, kokybinis skirtumas nuo kitų žmonių, o yra daugiau kiekybinis, t.y., reiškiantis paprasčiausiai lėtesnius mokymosi tempus. Mokslišką kalbą išvertus į žmonių šneką, tai reiškia, kad visiškai visi žmonės yra silpnapročiai, o skiriasi tik silpnaprotystės lygis. | |||
== Medicininis oligofrenijos skirstymas == | == Medicininis oligofrenijos skirstymas == | ||
O tai šiaip jau mediciniškai oligofrenija skirstoma į tris rūšis (tiesa, dėl [[politkorekcija|politkorekcinių]] priežasčių šių žodžių atsisakoma: | O tai šiaip jau mediciniškai oligofrenija skirstoma į tris rūšis (tiesa, dėl [[politkorekcija|politkorekcinių]] priežasčių šių žodžių atsisakoma: | ||
* [[Debilumas]] - tai čia šiaip visokie durneliai gi tiesiog, nuo įprastų žmonių veik ir nesiskiriantys niekuo, tik šiaip kvailesni, bet ir skaityt, ir rašyt paprastai išmoksta, tik kad beraščiai visgi dažniausiai, nors kai kurie ne tik [[universitetas|universitetą]] sugeba pabaigt, bet ir į valdžią išlįst... Tai kaip daktarai kokie paskaičiuoja, tai bene 80 procentų žmonių turi kaip kuriuos debilumo požymius, taip kad nuo normalaus žmogaus debilo taip paprastai neatskirsi. Bene ryškiausias debilumo požymis - visiškas [[abstraktus mąstymas|abstraktaus mąstymo]] trūkumas ir iš to kylantis labai prastas, miglotas ar išvis neveiksmingas [[logikos dėsniai|logikos dėsnių]] nesupratimas, primityvaus [[maginis mąstymas|maginio mąstymo]] požymiai. Realiai debilumas atitinka vidutinio 9-12 metų vaiko protą, t.y., tokie žmonės gali atrodyti visai normalūs. | * [[Debilumas]] - tai čia šiaip visokie durneliai gi tiesiog, nuo įprastų žmonių veik ir nesiskiriantys niekuo, tik šiaip kvailesni, bet ir skaityt, ir rašyt paprastai išmoksta, tik kad beraščiai visgi dažniausiai, nors kai kurie ne tik [[universitetas|universitetą]] sugeba pabaigt, bet ir į valdžią išlįst... Tai kaip daktarai kokie paskaičiuoja, tai bene 80 procentų žmonių turi kaip kuriuos debilumo požymius, taip kad nuo normalaus žmogaus debilo taip paprastai neatskirsi. Bene ryškiausias debilumo požymis - visiškas [[abstraktus mąstymas|abstraktaus mąstymo]] trūkumas ir iš to kylantis labai prastas, miglotas ar išvis neveiksmingas [[logikos dėsniai|logikos dėsnių]] nesupratimas, primityvaus [[maginis mąstymas|maginio mąstymo]] požymiai. Realiai jauno žmogaus (apie 15-20 metų amžiaus) debilumas atitinka vidutinio 9-12 metų vaiko protą, t.y., tokie žmonės gali atrodyti visai normalūs. | ||
* [[Imbecilumas]] - tai čia jau aišku sunki forma, kur ir sulaukęs pilnametystės žmogus elgias, kaip penkiametis vaikas, šitokie į valdžią jaugi nepakliūna, nes jais nieks nepasitiki, o ir parašo toksai žmogus uždėt nemoka, o ir iškrėst gali neaišku ką, kai protelis vaikiškas... Nors reik pasakyti, kad kai kurie kažkaip net ir mokyklą užbaigia, kas kad nemoka rašyt, o ir estrados bei [[TV]] žvaigždėmis kartais tampa. Šiuo metu imbecilumas atskirai dar skirstomas į sunkų ir lengvą, nes gerokai skiriasi: | * [[Imbecilumas]] - tai čia jau aišku sunki forma, kur ir sulaukęs pilnametystės žmogus elgias, kaip penkiametis vaikas, šitokie į valdžią jaugi nepakliūna, nes jais nieks nepasitiki, o ir parašo toksai žmogus uždėt nemoka, o ir iškrėst gali neaišku ką, kai protelis vaikiškas... Nors reik pasakyti, kad kai kurie kažkaip net ir mokyklą užbaigia, kas kad nemoka rašyt, o ir estrados bei [[TV]] žvaigždėmis kartais tampa. Šiuo metu imbecilumas atskirai dar skirstomas į sunkų ir lengvą, nes gerokai skiriasi: | ||
** Lengvu imbecilumo atveju žmogus gali žinoti kelis šimtus žodžių, kažkiek palaikyti pokalbį labai paprastomis temomis, pvz., apie tai, ką valgė, ką veikia, ką mėgsta ir t.t., esant gerai priežiūrai, gali išmokti dirbti paprastus darbus, pvz., plauti grindis, kažką paprasto dirbti prie konverjerio ir panašiai. | ** Lengvu imbecilumo atveju žmogus gali žinoti kelis šimtus žodžių, kažkiek palaikyti pokalbį labai paprastomis temomis, pvz., apie tai, ką valgė, ką veikia, ką mėgsta ir t.t., esant gerai priežiūrai, gali išmokti dirbti paprastus darbus, pvz., plauti grindis, kažką paprasto dirbti prie konverjerio ir panašiai. | ||
| 37 eilutė: | 41 eilutė: | ||
Aukščiau esančioje lentelėje [[geltona]] spalva yra pažymėti esminiai požymiai, kurie atitinkamam silpnaprotystės lygiui yra lengviausiai pastebimi ir nustatomi. | Aukščiau esančioje lentelėje [[geltona]] spalva yra pažymėti esminiai požymiai, kurie atitinkamam silpnaprotystės lygiui yra lengviausiai pastebimi ir nustatomi. | ||
== Protinio atsilikimo klasifikacija senesniais laikais == | |||
Senais laikais oligofrenijai buvo priskiriami ir visokie [[autistinio spektro sutrikimai]], tačiau dabar jau to nebedaro, nes kad ir kažkas gal kam nors panašu, bet skiriasi irgi gerokai. Kai kurie visgi aiškina, kad oligofrenija ir [[autistinis spektras]] tesiskiria tuo, kad oligofrenija tėra kitas sutrikimų kraštas, o realiai tai vieni su kitais gerokai persimaišę. | Senais laikais oligofrenijai buvo priskiriami ir visokie [[autistinio spektro sutrikimai]], tačiau dabar jau to nebedaro, nes kad ir kažkas gal kam nors panašu, bet skiriasi irgi gerokai. Kai kurie visgi aiškina, kad oligofrenija ir [[autistinis spektras]] tesiskiria tuo, kad oligofrenija tėra kitas sutrikimų kraštas, o realiai tai vieni su kitais gerokai persimaišę. | ||
Silpnaprotystės klasifikacija irgi gerokai skyrėsi, priklausomai nuo laikotarpio. Pvz., šiais laikais tokie terminai, kaip "imbecilumas", "debilumas" ar "idiotija", kaip ir įvardinimai "idiotas", "imbecilas" ar "debilas" tapo faktiškai neteiktinais dėl [[politkorekcija|politkorekcijos]] bei visiškai neadekvataus tų žodžių taikymo plačiojoje visuomenėje (ir kaip įžeidimų, ir tiesiog visiškai nesąmoningų buitinių diagnozavimų). | |||
Būdingas ir pats diagnozių suteikimo poslinkis: dėl to, kad tėveliai dažniausiai nei už ką nenori pripažinti diagnozių ar jas gavę, vis nori silpnesnių, nes kitaip per liūdna, tai ilgainiui gerokai pasikeitė ir diagnozių taikymas. Bene ryškiausi yra šie pokyčiai: | |||
* Šiais laikais dauguma klasikinių lengvesnio debilumo atvejų išvis nediagnozuojami, baigia mokyklas, o neretai ir aukštąsias mokyklas, tiesiog neturėdami jokios diagnozės, nors realiai ir turėdami šitą sutrikimą. | |||
* Idiotijos diagnozė liko tik ypatingai sunkiems atvejams. Kai kada šiam protinio atsilikimo lygmeniui asmenys priskiriami tik su sąlyga, kad išvis nekalba. Ankstesniais laikais idiotijos diagnozė buvo priskiriama daugumai tų, kam dabar skiriama sunkaus imbecilumo diagnozė. | |||
* Imbecilumo diagnozė buvo išskaidyta į dvi dalis - lengvą ir sunkų imbecilumą, o sunkiam imbecilumui priskirta nemaža dalis atvejų, kurie anksčiau būdavo priskiriami idiotijai | |||
Gal bendriausias poslinkis yra tas, kad apie 90% asmenų, netempiančių iki 70 balų pagal [[IQ]] skalę, neturi debilumo diagnozės ir netgi patys apie save nežino, kad yra debilai. Nors panašiai būdavo ir senesniais laikais, tik anuomet nebūdavo problemos ką nors debilu išvadinti, o dabar tai laikoma įžeidimu ir panašiai. | |||
== Dar žr. == | |||
* [[Pfropšizofrenija]] - oligofrenija, kombinuota su [[šizofrenija]] | |||
[[Category:Medicina]] | [[Category:Medicina]] | ||