2 754
pakeitimai
Šizofrenijos eiga: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Priepuolinė progresuojanti šizofrenija
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 50 eilutė: | 50 eilutė: | ||
==== Periodinė šizofrenija ==== | ==== Periodinė šizofrenija ==== | ||
Periodinė schizofrenija, dar vadinama kaip rekurentinė šizofrenija - pasižymi laikas nuo laiko kylančiais priepuoliais. Priepuolių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, tik retesniais atvejais gali pasiekti ir kelis metus. Pagal Akademiko Snežnevskio mokymą gali būti ir vienas priepuolis (psichotinis epizodas), tačiau kažkodėl nevykę vakarietiški psichiatrai atsisako tai diagnozuoti kaip šizofreniją ir netgi kaip [[šizoafektinis sutrikimas|šizoafektinį sutrikimą]] ir net apie [[šizotipinis sutrikimas|šizotipinį sutrikimą]] nekalba. | |||
Vakarietiški psichiatrai absurdiškai aiškina, esą jei psichotinis epizodas tebuvo vienas, tai pasikartojimo nėra, o jei nėra pasikartojimo - tai nėra ir periodiškumo, o jei taip - tai nėra ir periodinės šizofrenijos. | Vakarietiški psichiatrai absurdiškai aiškina, esą jei psichotinis epizodas tebuvo vienas, tai pasikartojimo nėra, o jei nėra pasikartojimo - tai nėra ir periodiškumo, o jei taip - tai nėra ir periodinės šizofrenijos. | ||
| 61 eilutė: | 61 eilutė: | ||
Būdingas dalykas, kad ilgalaikė paciento būsena išlieka gana stabili, nesparčiai blogėjanti netgi po daugelio priepuolių. Remisijos tarpai tarp priepuolių būna ilgesni už pačių priepuolių trukmę. Pačis remisijos metu paciento būklė gali juntamai gerėti iki kito priepuolio. Vakarietiškų psichiatrų aiškinimais, bendra prognozė priklauso nuo to, kokie ilgi tarpai buvo tarp priepuolių, o taip pat nuo to, ar pacientas remisijos metu gavo psichologinės pagalbos iš artimųjų ir draugų. | Būdingas dalykas, kad ilgalaikė paciento būsena išlieka gana stabili, nesparčiai blogėjanti netgi po daugelio priepuolių. Remisijos tarpai tarp priepuolių būna ilgesni už pačių priepuolių trukmę. Pačis remisijos metu paciento būklė gali juntamai gerėti iki kito priepuolio. Vakarietiškų psichiatrų aiškinimais, bendra prognozė priklauso nuo to, kokie ilgi tarpai buvo tarp priepuolių, o taip pat nuo to, ar pacientas remisijos metu gavo psichologinės pagalbos iš artimųjų ir draugų. | ||
==== Priepuolinė progresuojanti šizofrenija ==== | ==== Priepuolinė progresuojanti šizofrenija ==== | ||
Priepuolinė-progredientinė schizofrenija arba priepuolinė progresuojanti šizofrenija, dar vadinama kaip skubinė (vok. Schub (tariama kaip "skub") - postūmis, neteisingai - šubinė arba šubinio tipo) schizofrenija, kur eiga pasižymi ilgais, sunkiais priepuoliais, kurių metu būna aiški [[psichozė]], tačiau tarp priepuolių nebūna ryškesnės remisijos - pacientas taip ir lieka nelabai adekvačiu, o progresavimas vyksta ir toliau. | |||
Skubinės šizofrenijos priepuoliai gali trukti netgi metus ar ilgiau. Tarpai tarp priepuolių kaskart būna vis trumpesni, o patys priepuoliai - ilgesni ir sunkesni. Tipišku atveju pirmas priepuolis būna dar kokių 12-14 metų amžiuje, ankstyvoje paauglystėje, kai dėl [[hormonų audros|hormonų audrų]] paaugliui nučiuožia stogas tiek, kad prasideda [[psichozė]], dažniausiai ir su haliucinacijomis. Vėliau priepuolis praeina, tačiau stogas pilnai į vietą nesugrįžta, o būsena kelis metus prastėja, kol kyla dar vienas priepuolis, po kurio stogas į vietą grįžta dar sunkiau. | Skubinės šizofrenijos priepuoliai gali trukti netgi metus ar ilgiau. Tarpai tarp priepuolių kaskart būna vis trumpesni, o patys priepuoliai - ilgesni ir sunkesni. Tipišku atveju pirmas priepuolis būna dar kokių 12-14 metų amžiuje, ankstyvoje paauglystėje, kai dėl [[hormonų audros|hormonų audrų]] paaugliui nučiuožia stogas tiek, kad prasideda [[psichozė]], dažniausiai ir su haliucinacijomis. Vėliau priepuolis praeina, tačiau stogas pilnai į vietą nesugrįžta, o būsena kelis metus prastėja, kol kyla dar vienas priepuolis, po kurio stogas į vietą grįžta dar sunkiau. | ||