Humoras

Kam humoras, o kam ir nejuokinga, taip kad aiškios ribos ir nėra, o tai reiškia gi, kad skirtumo ir nėra...

Humoras - kalbainių išmslas! Tuo iš kalbosenos išstumtas Jumoras, tai dalis visokių teisinių - moralinių apibrėžimų kaip ir negalioja, nes Humorą reikia suprasti pagal taisykles. Be to, reikia turėti dar ir Humoro jausmą, kuris, kaip žinia, ne visiems duotas...

Pačios Europos Komisijos viduje aiški nuostata apie humorą: tai smurtas ir neapykanta - todėl turi būti cenzūra!

Humoro esmė ir filosofija

Nieks nežino humoro esmės - sakoma "humoras - dalykas rimtas", bet ką tai reiškia, vargiai kas begalėtų paaiškinti. Humoras gali būti belenkoks, ale betgi dažniau - paradoksalus, absurdiškas ar tikroviškas, kartais - tiesiog realybę atvaizduojantis ir niekuo nestebinantis, o dar dažniau - melagingas ir iškreiptas. Kartais dar būna ir juokas pro ašaras, o taigi irgi humoro forma, taigi politikai yra puikūs humoristai, ale nuo jų juokų nei juoktis nesinori, o tik apsiverkt ir pabėgt į emigraciją.

Dar kiti gi išvis sugalvoja netgi taisykles apie tai, koks turi būti humoras ir taip toliau. Prirašo kai kada netgi dešimtis visokių punktų, kuriais humoras, esą turėtų pasižymėti. Tai šiems galim pasakyti: dar nėra nei vieno juokingo dalyko, sukurto pagal juokingų dalykų kūrimo taisykles ar kažkokius reikalavimus. Nes gi seniai žinoma, kad humoras paradoksalus ir absurdiškas savo esme, Viduramžiais netgi sakydavo, kad bet koks juokas yra bedieviškas, todėl iš Velnio ir pagrįsdavo šitai tuo, kad dieviškumui būdinga tvarka, juokui gi - tik proto betvarkė. Ne veltui juokdarius ir laisvamanius ant laužų degindavo o berods dar Šventas Augustinas Tomas Akvinietis pareiškė, kad bet koks juokas yra nuodėmingas, tai šito besilaikydami visi žino, kad neduokdie bažnyčioj šypsotis!

O dar kai kurie giliamąsliškai klausia: kur skirtumas tarp humoro ir patyčų? Tai tokiems jau nieko negalim atsakyt, nes visvien nesupras žmonės: kaip sakoma, kam neduota, tam neduota. Galim tik patarti paskaityti anekdotą, gal bus juokingas.

Humoras ir Pipedija

Dažnas, čia užsukęs, galvoja, kad Pipedija esanti humoro puslapiu ir pareiškia, kad nejuokinga! Аle betgi tokius galim nuraminti: kadangi mes patys nežinom, kas tas humoras yra, tai ir sukurti jo negalėtume, nes esame aiškūs marginalai. Tad ir nesistengiame, dažniau tiesiog realybę bandom aprašyti, gal ne visad sėkmingai, ale atkakliai, aišku, kažkodėl vis dažniau tik kliedesiai gaunasi, bet jau ką gi čia padarysi.

Nenorim būti nei juokingais, nei dar kažkokiais, o tik rašom, kas ant seilės užplaukia, ypačiai smegenų aptemimuos. Tai dažnas, nesuprasdamas pareiškia, esą mūsų humoras lėkštas, nykus, be sąmojo ar dar koks nors. Tai galim pasakyti, kad šieji yra dibilai, šiknoj sliekų ieškantys, nes nu kuom reikia būt, kad Pipedijoj humoro ieškot???

Humoras.eu, humoras.lt ir šiaip tokie internetai

Čia taip reikia suprasti paneuropinį Humorą

Esama, aišku, visokių įvairiausių internetų su humoru ir apie jį, tačiau štai laikai keičiasi ir visokie internetai nyksta, dūsta ir mažėja. Kadaise pilna buvo visokių anekdotų ant kiekvieno kampo, o kai kurie iš tų puslapių turėjo nežmonišką lankomumą. Dabar gi miręs internetas ir puslapius visokius numarino. Čia tik porą iš istorinių priežasčių tebeprisimenam:

• Čia, aišku reikėtų pradėti nuo interneto humoras.lt... Vienok dabar kaip tai pakeitęs pavadinimą ir atsilikęs puslapis
• Buvo, pasirodo, dar ir paneuropinis humoras - Humoras.eu! Čia, turbūt, kad Briuselio Lietuviai šakninių humoro vertybių nepamirštų, nes lietuviškai supranta tik labai nedidelė žemės gyventojų dalis, internetų skaitytojų ir jūzerių.

Humoro kilmė

Kai kurie aiškina, kad žodis "Humoras" greičiausia kilęs iš ukrainietiško - umora - Nuomyris arba Apalpimas iš juoko. Dar galima prisiminti, kad anglakalbiai irgi nesupranta jumoro, nes pas juos viskas irgi - Humour. Kiti gi teigia, kad žodis "humoras" turi bendrą šaknį su žodžiu "humusas", t.y., šūdas, puvenos. O tai jau reikštų, kad humore išties nieko nėra juokingo ir gražaus.

Netgi nesvarbu, iš kur tas žodis kilęs - visvien skatina įvairias blevyzgas ir nesąmones, nes negi čia būsi rimtas, kai realybė tokia?

Humoro teisinis vertinimas

Kaip sako rimtieji teisėsaugininkai, tai Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra patvirtinęs, kad satyros ir parodijos laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę bendrai, bet ir konkrečius būdus bei priemones, kurias panaudojant saviraiškos laisvė yra įgyvendinama, įskaitant ir visokį humorą bei kitus būdus iš ko nors pasijuokti.

Pagal tokią EŽTT poziciją yra vienareikšmiškai suprantama, kad parodijos, humoristinio, satyrinio žanro kūrinių paskirtis yra perdedant bei iškraipant realybę provokuoti ir šokiruoti skaitytoją, taip jam sukeliant kognityvinį disonansą ir juoką.

Nepaisant to, EŽTT kai kuriais savo sprendimais yra įvardinęs, kad saviraiškos laisvė, įskaitant ir humorą, nėra absoliuti, ir jei jos poveikis yra per daug sunkus kitiems asmenims, tai tokia laisvė nėra ginama. Tasai per sunkus lygmuo nėra subjektyvus, nes gali būti apibrėžiamas pakankamai objektyviais kriterijais: jeigu saviraiškos laisvės įgyvendinimu, įskaitant ir humorą ar kokius kitus pokštus, siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, paniekinti, pažeminti, sukelti jam kančią, tai šitoksai elgesys nėra suderinamas su konvencinėmis, t.y., šiuo metu priimtinomis saviraiškos laisvės ar humoro ribomis.

Nepaisant to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žeminimo ir pan. supratimas yra visgi apibrėžiamas per vertinimus, kurie gali būti įvairūs, svarbu dėmesį atkreipti į detales, formuluotes, t.y., ne tik į turinį, bet ir į jo formą (pvz., ar yra atvirų humoro požymių, ar dominuoja įžeidimai irba visokie keiksmažodžiai), to turinio kryptingumą - ar jis skirtas tik tam tikro asmens žeminimui, ar turi ir kitų, pvz., kitas temas kritikuojančių temų, ar fokusuojamasi būtent į tam tikro asmens asmenybę, ar labiau į asmens veiksmus, jo elgesio pasekmes ir pan., kas reiškia, kad svarbu nustatyti, kokių esminių tikslų buvo siekiama, kai tam tikra parodijos, satyros ar humoreskos pobūdžio informacija buvo skleidžiama.

Taip pat svarbu atsižvelgti dar ir į išjuokiamo asmens poziciją visuomenėje: vieši asmenys, ypač aukštesniuose postuose esantys, turi būti daug atsparesni kritikai, įskaitant ir šiurkščią kritiką, t.y., plačiau žinomiems asmenims ir ypač politikams negali būti taikomos tokios apsaugos priemonės, kaip eiliniams asmenims. Ir atvirkščiai, tam tikri pažeidžiami asmenys, pvz., vaikai, turi būti saugomi daug labiau, nes yra daug pažeidžiamesni.

Skirtingi humoro žanrai turi skirtingas savybes, pvz., parodija tiesiog pamėgdžioja, išpūsdama neigiamas savybes, priešpastatant netikrą ir išorinį sukurto dalyko (personažo, temos ar kt.) panašumą į tikrą, kartu parodant tikrąjį nepanašumą, kuris nėra taip atvirai matomas. Tuo tarpu satyra daug šiurkščiau ir atviriau išjuokia tam tikrus žmones, įmones ar kt., naudodama groteską ir hiperbolę, taip pat būdinga, kad humoras satyroje būna pakankamai negailestingas, nukreiptas į asmenis.

Ir vienu, ir kitu, ir daugeliu kitų atvejų humoras gali būti vertinamas, kaip peržengiantis ar neperžengiantis tam tikras ribas, kurios galėtų pažeminti tam tikrą asmenį ir turėti neigiamų pasekmių. Taigi, teismai ir kitos institucijos, vertindamos humorą, turi atsižvelgti, į tų ribų peržengimą ar neperžengimą.

Dar žr.

• Juoko dėlė - toji matomai humorą ir platina