Hiperbolė

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Nū iš kart matytis, kad tai ne kokia ten parabolė... Garberis ir Prapras atatinkamai iš dešinės trhečias irh antrhas, o pirmas iš kairės berods anoks Bartusevičius, visame gražume

Hiperbolė - anokia anų laikų popso grupė, kurią subūrė bene anokie Garberis, Prapras, dar ten kažkas buvo, bet dėl įvairių priežasčių, tame tarpe galbūt dėl tautybės, yra mažiau žinomi... Trumpai sakant: berastumėt nė vieno žmogaus, kuriam virš 30 negirdėjusio Hiperbolės...

Hiperbolė kalbama kad kaip tais susikūrė visiukuose ir greitai baisiai išpopuliarėjo - tipo mokėjo neblogai groti, ir žodžius ne patys susikurdavo kokius nors "aš tave myliu myliu o tu ne ne atnešiu tau gėlių iš kiemo nuostabių", bet šperindavo nuo gerų poetų. Patapę tokie garsūs, kalbama, kad su kitais muzikantais nė nesilabindavo, o bisai kaip taisyklė būdavo įskaičiuoti į programą. O dar sako, kad užkulisiuose per repeticijas būdavo smagu jų klausytis - maždaug "tū tian blet nachui mykrhuofuoną į vietą padėk, nachuj", o po kelių valandų iš tų burnų sklisdavo nuostabi melodija ir už širdies griebiantys žodžiai... Dar kalbama, kad ta pačia burna ir valgydavo beigi gerdavo.

Kaip ir visos anų laikų grupės išsiskirstė, o išsiskirstė, kaip jų klavišistas Prapras pasakė: "prasigėrėm ir išsiskirstėm"

Garberis bene RC bei BTV derektorium patapo, Prapras buvo pastebėtas besidarbuojantis statybose..

Dar Prapras, arba Praporas, kaip kad jis dažnai būdavo užvadinamas, dažnai būdavo pastebimas visokiuose renginiuose kaipo organizatorius artais garsistas, o apie jį užkulisiukuose daug epitetų būdavo sugalvojama - "nū ir kūrva", "supistas žydas", "ohujiet padonkas" ir panašiai.

Hiperbolė literatūroje

Dar yra tokia sąvoka literatūroje, kaip hiperbolė. Tai tos sąvokos esmė - kad visiškai kostminiu stiprumu padidinamos kažko tai savybės, nes norima ką tai pabrėžti, parodyti, kaip tai smarkiai ir stipriai kažkas yra.

Čia svarbu turėti omeny, kad hiperbolė tokiu atveju nėra šiaip klaidingas ar kryptingas kažko sumažinimas, padidinimas ar panašiai. Hiperbolė nusako kažkokio dalyko savybes taip, kad tos savybės akivaizdžiai neatitinka realybės ir būtent per tą realybės neatitikimą parodo emocinį, subjektyvų įspūdį. Kartais hiperbolizavimas gali būti ir tiek per stiprus, kad duotų netgi ir priešingą efektą, nei tikėjosi autorius, o dar kitais atvejais hiperbolė gali tapti tiesiog kažkokiu humoru.

Hiperbolės pvz.:

• "begalinio didumo sriubos dubuo"
• "žvakė švietė ryškiai kaip saulė"
• "restorane ant lėkštės atnešė du lašus padažo ir grūdelį mėsos"
• "minios žmonių susirinko į Algirdo Paleckio palaikymo mitingą"
• "agonijos neslėpė Eglė"
• "telefonų gamintojas pristato stebuklingą technologiją, kuri sukels istorinį lūžį"
• "mėnulis buvo didelis kaip pusė dangaus"

Visuose šiuose pavyzdžiuose hiperbolė ar protingai ar ne, bet hiperbolizuoja, nenormaliai išplečia, sustiprima kažkokio dalyko savybes. Būtent tas nenormalus sustiprinimas ir yra esminis hiperbolės bruožas.