Xenus

Xenus - toksai nuotykinis ir šaudyminis žaidas, kadaise sukurtas ukrainiečių kompanijos Deep Shadows, dar žinomos dėl tokio geimo, kaip Precursors. Tiksliau, tai išities yra du kompiuteriniai žaidimai, bet kaip tai susiję.

Abiejuose Xenus žaidimuose yra toksai Saul Myers, kuris pakliūna į kažkokią Lotynų Amerikos šalį, o tenai bando kovoti su visokiais vietiniais, su vienais geruoju, su kitais - bloguoju, o paskui kaip tai ir laimėti.

Abudu geimai turi daug bendro, bet nebūtinai gero, nors gal ir gero, nes nebūtinai ir blogo. Geimuuose gana daug vietovių, kažkokių kaimų, miškų, palmių, piktų žuvų, banditų ir taip toliau. Siužetas yra realiai neturintis tiesinės eigos (t.y., nesufeikintas netiesiškumas), nors baigtis yra viena - bet kuriuo atveju laimi paskutinį kokį tai mūšį ir viskas tuo baigiasi.

Xenus - Boiling Point: Road to Hell

Pirmas geimas yra Xenus - Boiling Point: Road to Hell. Jame tu pakliūni į kokią tai šalį, kur kovoja partizanai, mafukai ir valdžia, o kartu ir dar kokia tai gauja pusgalvių, kurie iš kažkur išlenda žaidimo gale. Tie pusgalviai bando pastatyti kažkokį didelį psichotroną ir juo visus apspinduliuoti ir paversti zombiais.

Žaidime reikia daug bendrauti su vietiniais, bet yra ir gerumų - žaidimą galima pravaryti ir grubia jėga po truputį iššaudant beveik visus, ir atvirkščiai - visai tyliai ramiai, nieko nenušovus. Vienas iš svarbesnių dalykų - valkiotis po visokius kelius ir rankioti ginklus, kurie lieka po susišaudymų tarp valdžios, partizanų ir mafijos, o paskui juos pardavinėti. Po susišaudymų lieka tiek daug gėrybių, kad galima ten gauti viską, ką nori - netgi ir kokį nors geliką, kuriuo paskui visai patogu važinėti tarp visokių kaimų.

Situacija pasikeičia tik absurdiškoje pabaigoje, kur įmeta į kažkokią didelę duobę su negiliais urvais iš nuolat einančiu vis didesniu zombių srautu. Tenai jau viena iš dviejų - arba išsyk puoli ir visur kabini dinamitus, nežiūrėdamas, ar tave nušaus, ir suspėji viską padaryti per sekundes, arba neturi jokių šansų, nes užzombinti pusgalviai tave nunešioja.

Xenus II - White Gold: War in Paradise

Antras geimas yra Xenus II - White Gold: War in Paradise. Jame pakliūni į kokias tai salas, tarp kurių dideli atstumai ir reikia daug plaukioti. Grafikos daugiau, bet stabdymo irgi daug daugiau (nors ant šiuolaikinių kompų jau eina padoriai), bet užknisa, kad reikia labai dideliais atstumais valkiotis. Geimas išleistas, kaip tęsinys pirmąjam, nors pagal istoriją vyksta anksčiau nei pirmas Xenus. Čia nėra tos absurdiškai greito puolimo reikalaujančios pabaigos, bet yra kitų nesąmonių.

Žaidimas čia turi kelias frakcijas, bet šiaip kiek nykesnis, nei pirmas Xenus. Nesmarkiai nykesnis, bet visgi kiek nykesnis, ypač dar kai veiksmas vyksta visokiose salose, o beveik visos tos salos yra trijų vienodų salų klonai, kurie nesiskiria išvis niekuo.

Bet yra ir pliusų - geime prikaišiota labai daug bajerių, pilna visokių mažų salų, kuriose yra įdomesnių vietų. Kaip pvz., yra išprotėjusių partizanų sala, kur yra didelis kažkokio tai Lenino paminklas ir nuolat groja SSRS himnas, ir atvykęs į tą salą, pasijunti kaip visiškas durnius. Kitos salos yra normalesnės, bet irgi kartais su keistokais bajeriukais, pvz., yra mergų sala, yra lavonų sala ir panašiai.

Įvairūs Xenus niuansėliai

Šiaip tai visai nieko geimai, turintys gerumo, bet yra ir niuansėlių. Pvz., labai užpisančiai ir kvailai trikdo, kad visame geime tėra gal kokie 5 skirtingi žmonių veidai, tai nesvarbu, su kokiu žmogum kalbėtum, veidai tie patys ir tie patys. Kažkokia besidubliuojančių klonų pasaulis gaunasi.

Yra ir pliusų - geimo variklis yra visai neblogas, gana didelio našumo, turintis gražų dangų ir panašiai, ir jame gali būti milžiniškos teritorijos, kurioms nereikia daugybės levelių. Dangaus simuliacija Xenus II geime yra tokia graži, kad jei dar ir debesys smarkiau keistųsi, tai būtų išvis kosTmosas, nes net ir dabar vargu, ar koksai geimas tokį gražų vaizdą duoda. Bet tai nėra labai didelis privalumas.

Yra ir nepastebimų gerų dalykų - pvz., geime nėra stiklinių sienų, tad bet kuriame geimo etape įmanoma pakliūti praktiškai į bet kur. Tai tikrai didelis pliusas, kurio pradžioje gal ir nepajauti, bet vėliau, kai pabandai žaisti kokį Fallout, supranti, kaip užpisa tos stiklinės sienos.

Kadangi Xenus eiga netiesinė ir tyčia yra palikta kad ir sunkiai randamų, bet visgi praėjimų, tai, pvz., įmanoma Xenus II pradžioje nukeliauti į paskutinę salą, tenai nuplaukti kažkur į jos šoną, rasti vieną vietą, kur vargais negalais įmanoma perlipti kalnus, o tada iššaudyt visus išprotėjusius fanatikus, nors iki žaidimo galo liko labai labai daug laiko. Paskui, per savaitę praėjus visą žaidą ir tai salai atsidarius, nueini į ją - o joje jau nebėra pasipriešinimo, nes agresyvius bepročius iššaudei jau gerokai anksčiau.

Vienas iš geimo gerumų yra tai, kad dabar geimas yra nemokamas. O geimas visai malonus, savo vidine logika (nors ne siužetu) kažkuo gana stipriai primena Fallout. Visai tikėtina, kad Xenus kūrėjai ir žaidė kadaise kokį Fallout, tai gal iš ten ir perėmė tokius bajeriukus, kaip tapimas narkomanu nuo vaistų vartojimo ar panašiai.

Xenus bugai

Kaip būdinga postsovietinėms šalims, į kokybę daugelis geimų kūrėjų nežiūri, tai labai pasijunta vietomis tos chaltūros ir visokie bugai.

Pvz., tie patys besikartojantys veidai, kur šimtai klonų. Labai daug buvų buvo pradinėje Xenus versijoje - tiek daug, kad Vakaruose tas geimas išvis pradžioje negavo rinkos. Tik po bugų ištaisymo parėjo teigiami vertinimai ir geimas gan paplito.

Xenus II turi ir kitų keistų bugų - pvz., ant naujesnių Windows kartais banaliai nesugeba išsijungti. Tai irgi būna, kad žaidimas kiek komplikuojasi - žaidi, žaidi, bet žaidimą baigęs, turi perkrauti kompą.

Vienok bugų kiekis čia visgi nėra toksai didelis, kad žaidimas būtų netinkamas žaisti, tad žaisti tinka.