Viskruša

Viskruša - senas ir puikus žodis, lingvistų teigimu, gerų poros tūkstantmečių senumo, mat pagal taikymą yra abilytis (kaip kad kaliausė), tačiau moteriškos giminės gramatiškai - tad aiškiai atėjęs iš matriarchatinių deivės Motinos laikų. Taigi aiškiai bus vienas seniausių žinomų lietuviškų keiksmų!

Ištiesgi viskruša - panašiai, kaip kekšė, kūrva ar išpistuvė, betgi ir vyrai tokie būna, kur nei nesirinkdami, kokią bobulę iš konteinerio padaryt gali - vat jums ir viskruša, netgi ir piskruša gal!