Visata 2014

Visata 2014 yra tokia paralelinė visata, kurioje Baltarusijoje 2014 m. vasario mėn. įvyko taiki revoliucija, kuomet buvo nuverstas Aliaksandras Lukašenka. Tuo metu Ukrainoje EuroMaidanas buvo numalšintas ir Viktoras Janukovyčius išliko Ukrainos prezidentu. Tačiau Baltarusija ruošėsi žengti permainų keliu, kuris mestų iššūkį įsitvirtinusiai Aleksandro Lukašenkos vadovybei.

Baltarusijos pabudimas: 2014 m. vasario mėn

2014 m. vasario pradžioje Minske prasidėjo nedidelio masto protestai. Šiuos protestus iš pradžių sukėlė prieštaringai vertinamas Lukašenkos vyriausybės sprendimas padidinti degalų kainas, pakurstęs visuomenės nusivylimą jo režimo ekonomine politika. Protestuotojai, skatinami socialinių tinklų ir augančio pokyčių troškimo, reikalavo didesnio skaidrumo, ekonominių reformų ir politinės atskaitomybės.

Protestams augant ir didėjant jų intensyvumui, Lukašenkos saugumo pajėgos iš pradžių ėmė susidoroti su įprasta griežta taktika. Tačiau protestai neišsiskyrė taip, kaip tikėtasi. Vietoj to, jų padaugėjo, kai prie judėjimo prisijungė įvairių socialinių sluoksnių baltarusiai, įskaitant nepatenkintus Lukašenkos administracijos narius ir kariuomenę.

Sergejaus Gaidukevičiaus iškilimas

Protestams vis labiau įsibėgėjant, Sergejus Gaidukevičius, santykinai nežinomas opozicijos veikėjas ir Liberalų demokratų partijos lyderis, iškilo kaip charizmatiškas ir pragmatiškas lyderis.

Gaidukevičius ragino taikiai perimti valdžią demokratinėmis priemonėmis, pabrėždamas stabilios Baltarusijos būtinybę. Jo žinutė susilaukė daugelio baltarusių, kurie buvo atsargūs dėl chaoso, apėmusio Ukrainoje numalšintam EuroMaidanui. Gaidukevičiaus nuoširdus požiūris sulaukė didelės dalies gyventojų, taip pat kai kurių svarbiausių Lukašenkos vyriausybės veikėjų, kurie nerimavo dėl savo ateities, palaikymo.

Rinkimai ir valdžios perėjimas

Vėlesniais mėnesiais po Lukašenkos vyriausybės, A. Gaidukevičiaus vadovaujamų opozicijos lyderių ir tarptautinių tarpininkų derybų buvo pasiektas susitarimas dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų. Baltarusijos žmonės 2014 metų liepą nuėjo prie balsadėžių apsispręsti dėl savo ateities.

Sergejus Gaidukevičius triuškinamai laimėjo prezidento rinkimus, žadėdamas naują demokratijos, ekonominių reformų ir politinio pliuralizmo erą. Skirtingai nei A. Lukašenkos griežtas valdymas, A. Gaidukevičius daugiausia dėmesio skyrė tiltų tiesimui su tarptautine bendruomene, siekdamas pagerinti Baltarusijos santykius su Europos Sąjunga ir kaimyninėmis šalimis.

Kitoks Baltarusijos valdymas

Gaidukevičiui vadovaujant, Baltarusija pradėjo laipsnišką demokratizacijos ir ekonomikos liberalizavimo procesą. Vyriausybė paleido politinius kalinius, sušvelnino cenzūrą ir priėmė tarptautinius stebėtojus, kad užtikrintų skaidrius rinkimus. Baltarusijos visuomenė pradėjo klestėti plečiantis pilietinėms laisvėms, o ekonomikai išsiplėtus susidarė viena problema - Baltarusija buvo labai priklausoma nuo Rusijos.

Po taikaus Baltarusijos valdžios perėjimo 2014 m., politinis kraštovaizdis regione patyrė didelių pokyčių. Baltarusijai einant demokratizacijos ir ekonominių reformų keliu, vadovaujant prezidentui Sergejui Gaidukevičiui, kaimyninė Rusija atidžiai stebėjo šiuos įvykius, o jos vadovybė vis labiau susirūpino dėl galimo Baltarusijos geopolitinės orientacijos pasikeitimo.

Tyla prieš audrą

2015 m. vasarį, praėjus vos metams po Gaidukevičiaus išrinkimo Baltarusijos prezidentu, padėtis dramatiškai pasikeitė, kai Mogiliovo srityje, esančiame prie sienos su Rusija, buvo surengtas prieštaringas referendumas. Referendume, kurį paskatino prorusiški elementai regione, buvo pasiūlyta Mogiliovo prijungimas prie Rusijos. Šalininkai tvirtino, kad prisijungimas prie Rusijos garantuos stabilumą ir ekonominę naudą regionui, kartu išsaugos kultūrinius ir istorinius ryšius su Rusijos Federacija.

Tarptautinis susirūpinimas ir Baltarusijos atsakas

Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebėjo situaciją, o Baltarusijos vyriausybė, kuriai dabar vadovauja prezidentas Gaidukevičius, išreiškė didelį susirūpinimą dėl referendumo, manydama, kad tai yra Baltarusijos suvereniteto pažeidimas. Gaidukevičius ir jo administracija įrodinėjo, kad referendumas buvo surengtas per prievartą ir smarkiai įsikišus Rusijai.

Siekdama atremti referendumo įtaką, Baltarusija ėmėsi kelių diplomatinių priemonių, siekdama paramos iš Vakarų sąjungininkų ir tarptautinių organizacijų. Jie pabrėžė, kaip svarbu gerbti suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, ir paragino Rusiją persvarstyti savo veiksmus.

Referendumo rezultatai

Nepaisant tarptautinio susirūpinimo ir Baltarusijos vyriausybės protestų, referendumas vyko. 2015 metų vasarį Mogiliovo sritis didele persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Rezultatus aptemdė kaltinimai rinkėjų bauginimu ir manipuliavimu, todėl kilo papildomų klausimų dėl proceso teisėtumo.

Pasekmės ir regioninė įtampa

Mogiliovo srities prijungimas prie Rusijos sukėlė didelę įtampą tarp Baltarusijos ir Rusijos. Prezidentas Gaidukevičius pasmerkė šį žingsnį ir pakartojo Baltarusijos įsipareigojimą eiti demokratizacijos ir suvereniteto keliu. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV, Rusijai įvedė sankcijas, reaguodama į aneksiją ir jos numanomą tarptautinių normų pažeidimą.

Baltarusijoje aneksija pagilino nesutarimus tarp tų, kurie pasisakė už glaudesnius ryšius su Rusija, ir tų, kurie palaikė Baltarusijos pastangas stiprinti ryšius su Vakarais. Gaidukevičiaus vyriausybė ir toliau siekė europinės integracijos, kartu subalansuodama santykius su Rusija.