Visata 1984V

Visata 1984V - tai ne ta visata iš filmo 1984. Tai visata, kurioje nuo 2000 metų Rusijos prezidento pareigas pradėjo eiti Vladimiras Žirinovskis, o toksai jaunas KGB agentas Vladimiras Putinas buvo sulaikytas 1984 metais, kažkur tai Amerikoje, Nevados valstijoje kaip KGB agentas.

Vladimiro Putino sulaikymas

1984 m. – Nevadoje, JAV Vladimiras Putinas, slaptai dirbęs kaip diplomatas, veikė JAV, kur jam buvo pavesta rinkti žvalgybos duomenis ir daryti įtaką Amerikos politikai.

1984-ųjų rugsėjo 11-osios naktį V. Putinas buvo suimtas vykstant bendrai CŽV ir FTB operacijai, kurią paskatino aukšto rango sovietų perbėgėlio informacija. Jo gaudymas sukėlė įtampą tarp abiejų supervalstybių žvalgybų bendruomenių. Pats suėmimas buvo kruopščiai suorganizuota operacija, kai agentai kelias savaites stebėjo Putino veiksmus prieš patiems imantis veiksmų.

Putinas, prisiėmęs naują tapatybę kaip Rusijos emigrantas Vladimiras Peškovas, buvo sulaikytas be incidentų. Jis buvo greitai nugabentas į slptą vietą, kur jį apklausė Amerikos žvalgybos pareigūnai. Suėmimas sukėlė diplomatinę krizę tarp JAV ir SSRS, nes abi šalys apkaltino viena kitą šnipinėjimu ir neteisėtais veiksmais.

Putino gyvenimas JAV nelaisvėje

1984–1991 m. Vladimiro Putino gyvenimas pasisuko netikėta linkme, kai jis atsidūrė nelaisvėje Amerikos žemėje. Atskirtas nuo tėvynės ir atskirtas nuo pasaulio, jis patyrė ilgas apklausas, psichologinį spaudimą ir bandymus paversti jį dvigubu agentu. Dėl nepajudinamos Putino ištikimybės Sovietų Sąjungai ir atsparumo jis tapo didžiuliu JAV priešu net nelaisvėje.

Nepaisant intensyvaus spaudimo, V. Putinas niekada neatskleidė kritinės informacijos, kuri galėtų kelti pavojų sovietų interesams. Bėgant metams jis užmezgė sudėtingus santykius su savo pagrobėjais amerikiečiais, kurie žavėjosi jo atsidavimu savo šaliai, net jei jie nesutiko su jo ideologija. 2000 m., pasauliui neatpažįstamai pasikeitus, V. Putinas sulaukė netikėto pasiūlymo. Rusijos valdžiai palaiminus, buvo paleistas ir leista grįžti į tėvynę. Jo areštas 1984 m. dabar buvo vertinamas kaip praėjusios eros reliktas.

Vladimiro Žirinovskio prezidentavimas

Taip jau išėjo, kad po Vladimiro Putino sulaikymo visoje SSRS ir pasaulyje įvykiai vyko kaip ir Standartinėje visatoje, bet viskas dar kartą atskilo, kai 2000 metais tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas prezidento pareigas perdavė Vladimirui Žirinovskiui. Jo prezidentavimas prasidėjo nuo grandiozinių pažadų atkurti Rusijos galią ir prestižą pasaulinėje arenoje. Jis įgyvendino daugybę politikos priemonių, kuriomis buvo siekiama įtvirtinti Rusijos dominavimą buvusioje sovietų įtakos zonoje, dažnai Vakarų interesų sąskaita. Laikėsi griežtos pozicijos nacionalinio saugumo ir teisėtvarkos klausimais, todėl sugriežtėjo žiniasklaidos ir politinių nesutarimų kontrolė. Kai 2006 metais Žirinovskis pakeitė konstituciją ir antrąjai kadencijai tapo prezidentu, Rusija pradėjo susidurti su vis didėjančiais ekonominiais iššūkiais, įskaitant naftos kainų kritimąir ekonomikos stagnaciją. Prezidento konfrontuojantis užsienio politikos požiūris taip pat izoliavo Rusiją tarptautinėje arenoje. Reaguodamas į ekonominį spaudimą, 2007 metų birželį Žirinovskis nenoriai pradėjo įgyvendinti kai kurias į rinką orientuotas reformas, nors jo vyriausybė išlaikė griežtą pagrindinių pramonės šakų ir ekonomikos sektorių kontrolę. Šios reformos buvo sulauktos įvairių rezultatų. 2014 m. Žirinovskis nusprendė nesiekti perrinkimo prezidentu, bet išliko galinga figūra Rusijos politikoje. Jis pasitraukė iš prezidento posto, motyvuodamas noru, kad prie vairo stotų nauja lyderių karta, tačiau ir toliau vaidino reikšmingą vaidmenį formuojant tautos politiką ir kryptį. O po 2014 metais įvykusių rinkimų naujuoju rusijos prezidentu tapo toksai Jevgenijus Prigožinas , kuris savo prezidentavimo metu vykdė pragmatišką ekonomikos darbotvarkę, daugiausia dėmesio skirdamas Rusijos ekonomikos modernizavimui ir užsienio investicijų pritraukimui. Jis laikėsi tvirtos pozicijos dėl nacionalinio saugumo, bet siekė sumažinti įtampą su Vakarų valstybėmis diplomatiniais kanalais. Kaip ir Standartinėje visatoje, Vladimiras Žirinovskis mirė 2022 metų kovą.

Įvykiai Ukrainoje

Šioje visatoje taip pat pasikeitė ir Euromaidano įvykiai Ukrainoje. 2013m. gruodžio mėnesį Kijevo Nepriklausomybės aikštė, vadinama Maidanu, tapo augančio protesto judėjimo epicentru. Tūkstančiai ukrainiečių susirinko pareikšti savo nepasitenkinimą vyriausybės sprendimu atmesti reikšmingą prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, siekiant glaudesnių ryšių su Rusija, kuriai vadovavo prezidentas Vladimiras Žirinovskis. Visi kiti įvykiai Ukrainoje įvyko taip pat, tik 2014 kovo mėnesį Ukrainoje įvyko nauji rinkimai, kuriuos laimėjo Julija Tymošenko, buvusi ministrė pirmininkė ir opozicijos lyderė, o rinkimus tarptautiniai stebėtojai laikė laisvais ir sąžiningais. Tymošenko prezidentavo su tikslu pokyčiams ir įsipareigojimu nukreipti Ukrainą link glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga. Ji pradėjo politinių ir ekonominių reformų kelionę, kurios tikslas - skatinti stabilumą ir gerovę tautoje.