Viduržemio jūra

Viduržemio jūra - anokia žemių viduryje esanti jūra, tarytum koksai Baikalas beigi Kaspija. Skirtumas tas, kad ją nuo vandenyno saugo Heraklio stulpai, ant kurių tupi du areliai, kurie šika ant kiekvieno pro šalį plaukiančio - iš čia ir kilo priežodis „plaukia tarsi šūdas“. Prie anosios jūros įsikūrę vienos-kitos šiokios ar anokios, dažniausiai kaip lyg ir bankrutuojančios šalys, kaip antai Graikija, Italija, Prancūzija, Jabipetas beigi Anglija. Nu gal dar yra tokių nežymių, kaip koks Monakas ar Vatikanas, bet apie jas niekas nieko nežino.

Visgi labiausiai Viduržemio jūra išgarsėjo ir tapo plačiai žinoma ne tik pasaulyje, bet ir Paukščių take beigi kitose galaktikose dėka Dausuvos garso, nuaidėjusio per laukus irgi klonius, per žmogų beigi ateivių ausis.

Taipgi Viduržemio jūroje dar gyvena visokie gyviai - gleivagyviai, žuvys, rykliai, fekalozaurai ir delfinai beigi Ktulhu. Nu dar kartais ruoniai, banginiai irgi medūzos, maltiečiai, kretinai, kipriečiai bei kiti padarai, kaip antai kalmarai, aštuonkojai ir pan.

Pastaba: Betgi Viduržemio jūrą reiktų skirti nuo Tolkino Viduržemio pasaulio.