Vesna

Gerai išsilaikęs Vesna magnetofonas visame gražume. Šitas modelis buvo vienas iš tipiškų, kiti kažkiek skirdavosi savo išvaizda ar mygtukų išdėstymu, tačiau visvien būdavo panašūs.

Vesna arba liaudiškai Vesnuškė - tokie sovietiniai kasetiniai magnetofonai, kurie buvo labiausiai paplitę iš visų magnetofonų, kurie tik buvo gaminami SSRS. Gaminti buvo daugiausiai Ukrainoje. Dalis modelių, pradėtų gaminti maždaug 1972, buvo mononfoniniai (Vesna-305 ir Vesna-306), kita dalis, pradėti gaminti 1977 - stereofoniniai (Vesna-201 Stereo, Vesna 211 Stereo, Vesna-207 Stereo ir pan.).

Magnetofonai buvo sukurti, kaip įprasta SSRS - tiesiog klonuojant vakarietiškus. Tačiau tiesigiai pastarųjų klonuoti nesigaudavo, nes trūko detalių, etc., tai gavosi tokie apygrubiai pamėgdžiojimai, kad net sunku pasakyti, nuo ko tiksliai sovietai tas vesnuškes nukopijavo.

Be pačių "originalių" Vesna magnetofonų, buvo gaminami lygiai tokie patys klonai kitais pavadinimais (nes kitose sovietinėse gamyklose), pvz., Ritm-301, Elektronika-322, Elektronika-324, Elektronika-311, Elektronika-323, Orelj-306, Romantik-306, Kvazar-303, Elegija-301, Tomj-303, Belarus-301, Karpaty-302, Karpaty-205, Sonata-211, Tarnair-M311-Stereo, Rossija-211-Stereo, Sonata-213 S (Stereo) ir pan.. Kai kurie šiek tiek skyrėsi savo išvaizda, o kai kurie buvo išvis visiškai vienodi, tik užrašas su pavadinimu kitas.

Užrašas "Stereo" reiškė, kad magnetofonas yra stereofoninis (vėlesnis modelis), tačiau ta sterofonija buvo tik į ausines, o realiai magnetofone buvo tiktai vienas garsiakalbis, tad realiai visi Vesna modeliai buvo arba monofoniniai, arba pusiau mono, o pusiau stereo.

Kadangi Vesna buvo sąlyginai įperkami magnetofonai (kainavo apie 200 rublių), o ir pagrindiniai gaminami modeliai, tai iš esmės, kas antras sovietinis kasetinis magnetofonas buvo arba tiesiog vesnuškė, arba jos variantas. Kai kurie variantai buvo pagerinti, turėjo, pvz., kelis slankiklio tipo reguliatorius ant viršaus, kiti - turėjo galinį stiprintuvą, kuris leido tiesiai prie magnetofono pajungti porą kolonėlių, pvz., jei pasiseks - tai ir S-30.

Kaip ir visai sovietinei technikai, taip ir Vesna magnetofonams buvo būdingos kelios bėdos: jie kraštutinai lengvai lūždavo, ypač plastmasinės dalys. Labai nesunkiai pas juos sugesdavo elektronika (nes būdavo lituojami, naudojant rūgštinį fliusą), ir svarbiausia - jie maigydavo kasečių juostas. Per visą egzistavimo laiką nei viena sovietinė magnetofonus gaminusi gamykla taip ir nesugebėjo pagaminti magnetofono, kuris nemaigytų juostų. Netgi Vilma magnetofonai ir tie maigydavo juostas kaip kokios maigymo mašinos, o jau Vesna maigydavo taip, kad tipinis tos vesnos savininkas neturėdavo nei vienos nesumaigytos kasetės.

Tai štai tokie Vesna magelių savininkai visą laiką ir svajodavo, kad taip kaip nors gauti japonišką magnetofoną, o jei jo nepavyks, tai bent jau Vilma ar Radiotehnika. Bet net ir šie daugumai buvo nepasiekiami, nes kainavo klaikiai brangiai, o ir parduodami būdavo tik pagal talonus. Tiesą sakant, net ir Vesna buvo parduodama tik su talonais (tokiais pardavimo leidimais, kuriuos išduodavo įstaigos vadovybė darbuotojui, kuris pralaukdavo eilėje, pvz., metus laiko), ir netgi ta "įperkama" vesnos kaina - apie porą šimtų rublių, tai buvo du mėnesiniai atlyginimai. Panašiai dabar būtų kokie 2000 eurų.

Kažkoks čia užribis, šūdų paradigma tiesiog.