Valiaus plaukai

Valiaus plaukai — viduramžiais vienuolių-riterių hospitaljerų iš netikėlių atkovota krikščionių relikvija. Saugoma stikliniame trilitriniame slojnike Natalijos Semionovos vardu įregistruotoje, šunų kirpykloje-biliardinėje Jeruzalės rajone Vilniuje.

Versijos

Žemiau pateikiama bent pora versijų, atitinkančių sąskambį Valiaus plaukai:

• Valinsko plikė
• Valiaus plaukai

Legenda

Pasak visokiausių mitų ir prasimanymų relikvijos istorija prasideda krikščionių persekiojimo Romoje laikais. Pagonių romėnų uždaryti į Koliziejaus rūsius ir laukdami neišvengiamos mirties arenoje, nelaimingieji ištisas dienas praleido be ėdesio. Jų dvasinis vadeiva Valius (it. pilnas vardas – Valentino) prisiminęs Kristaus stebuklą su žuvies padauginimu pabandė padaryti analogišką ritualą. Deja, nepavykusio triuko suerzinti likimo broliai buvo negailestingi. Palaikę jį įžeidimu atsikeršijo nukirpdami vešlias Valiaus garbanas. Pasak 155-ojo šventojo Kristupo laiško garliaviškiams įvyko stebuklas. Nukirpti plaukai, kaip gyvsidabrio lašai sulipo į krūvą ir virto angelu-monstru Čiubaka . Tik akimirką pamatę pabaisą sargybiniai apsimyžo iš baimės ir išsilakstė. Krikščionys buvo išlaisvinti, o jų gelbėtojas buvęs keliaujančio cirko artistas Valius paskelbtas šventuoju. Dar ilgai po vienos ar kitos taurelės bendražygiai erzindavo Valių šmaikščiais žodžiais „ne plaukus tau reikėjo nurėžti“.

Dabartis

Šventojo sosto vaiduoklių gaudytojų komisija nustatė, kad Šventojo Valiaus plaukai turi ypatingų magiškų galių. Tikintiesiems turintiems relikvijorių su minėtais plaukais pasireiškė: ypatinga trauka prie mikrofono, persimetimas nuo degtinės prie brendžio gėrimo, asmenybės dvejinimasis – pavyzdžiui gebėjimas vienu metu ir priiminėti įstatymus seime, ir vesti kaimo vestuvių renginius.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.