Vaikų kariuomenės

Didžiausia ir nuosekliausiai rengiama vaikų kariuomenę turi Birma, šiais laikais vadinama Mianmaru. Nepaisant to, kad ši šalis nuolat skelbia, kad tokių kariuomenių neturi, pakartotinai identifikuojami vis nauji ir nauji vaikų grobimo ir tokių kariuomenių kūrimo atvejai - ir pagal centrinės valdžios užsakymą, ir pagal vietinių kunigaikštukų sprendimus.

Vaikų kariuomenės - tai specialūs sukarinti ar kariniai padaliniai, kurių pagrindą sudaro vaikai, paaugliai ar jau suaugę žmonės, tokiam tikslui auginti nuo pat vaikystės. Šiais laikais vaikų kariuomenės laikomos pačių baisiausių, drastiškiausių diktatūrų atributu. Iki šių laikų yra informacijos apie kraštutinai organizuotą tokių kariuomenių naudojimą Birmoje (Mianmare), o taip pat ir kai kuriose kitose valstybėse, pvz., Jemene, Sudane, Pietų Sudane, Afganistane, Centrinės Afrikos respublikoje, Malyje, Somalyje, Kongo demokratinėje respublikoje.

Šiuolaikiniai tyrėjai vertina, kad bendras į vaikų kariuomenes įtrauktų asmenų skaičius pasaulyje gali siekti maždaug nuo 100 iki 250 tūkstančių žmonių. Tiesioginis vaikų panaudojimas kariniuose ar ginkluotuose konfliktuose yra identifikuotas mažiausiai 20 skirtingų pasaulio valstybių.

Kariniams veiksmams dažniausiai naudojami paaugliai, kurie yra maždaug 15 metų ar vyresni, tačiau tokių paauglių karinis parengimas kartais vyksta nuo daug ankstyvesnio amžiaus - kai kada vos nuo 3-5 metų, tipiniu atveju - nuo 7-12 metų.

Iš vaikų ar paauglių sudarytas kariuomenes bandė kurti ne tik laukinės Afrikos ar Azijos šalys, bet ir didžiausi Europos totalitariniai režimai - III Reichas kūrė Hitlerjūgendą, o SSRS - Suvorovo mokyklų sistemą.

Kaip ir kodėl diktatūros kuria vaikų kariuomenes

Vaikų kariuomenės esmė - kad vaikai gana ankstyvame amžiuje atimami iš tėvų (ar specialiai parenkami našlaičiai vaikai), o tada suvežami į internatus, kur specialiai auklėjami. Auklėjimo esmė - įdiegti vaikams, kad išoriniame pasaulyje jų visi nekenčia, jie niekam nereikalingi, o jais rūpinasi ir jie svarbūs yra tiktai karinio internato auklėtojams ir vadams. Vaiko sąmonėje susiformavus tokiam kompleksui, jis vėliau taip ir lieka ištikimas savo kariniams vadams.

Paprastai nuo labai ankstyvo amžiaus vaikai mokomi naudotis ginklais, muštis, jiems įdiegiama, kad priešai nėra žmonės ir juos galima žudyti visiškai be jokio gailesčio. Sunkesnių režimų atveju dar visai maži vaikai yra priverčiami žudyti žmones, o kartais - netgi ir savo gimines ar pažįstamus. Kadangi vaikystėje įgauti išmokimai būna daug gilesni, vėliau užaugę, tokie kareiviai būna žymiai profesionalesni.

Dėl labai gilaus traumavimo pas tokius vaikus būna išsivystęs kompleksinis PTSD su labai stipriomis gynybinėmis reakcijomis, o taip pat ir labai gili ištikimybė juos pagrobusiems režimams. Vėliau, užaugę, tokie kareiviai paprastai visiškai nejaučia jokio gailesčio savo aukoms, civilius būna linkę laikyti ne žmonėmis, o gyvuliais.

Skirtingai, nei daugelis galvoja, mergaitės į kariuomenes irgi imamos labai aktyviai. Apie 40% vaikų kareivių yra mergaitės. Tiesa, labai dažna praktika, kai tos pačios mergaitės būna verčiamos ir sekso vergėmis ar tiesiog aptarnauja vaikų kariuomenių vyresnius vaikinus, paauglius.