Vagnorkė

Vagnorkės arba talonai buvo visai gražūs pinigai, ir gana neblogai atspausdinti, bent jau lyginant su ankstyvaisiais litais - tikrai daug gražiau atrodė.

Vagnorkės - oficialnai tai Bendrieji talonai, nes išties tai buvo tie patys talonai, kurie pačiu anksčiausiu metu veikė kaip universalios kortelės maistui, tačiau bendros paskirties, visiems produktams. Žmonės talonus praminė vagnorkėmis nuo Vagnoriaus - jų tėtuko pavadinimo. Iš pradžių jais buvo galima bašliuoti drauge su rubliais, bet vėliau vagnorkės tapo vienintele Lietuvos valiuta kurią paskui pakeitė litas.

Dar ankstesniais laikais, kai visai jau prie ruso buvo geriau, buvo dar paprastesni talonai - tai tokie, kuriuos išduodavo profsąjunga (neretai už kyšį) ir su kuriais būdavo galima įsigyti kokią nors geresnę prekę - tokią, kaip televizorius, magnetofonas, mašina, džinsai ar kedai. Didelėje dalyje Sovietų Sąjungos talonai būdavo net ir maisto prekėms - tokioms, kaip sviestas ar cukrus. Tai tokie čia buvo kitokie talonai.

Taigi, kadangi pradžioje vagnorkių užmanymas toksai ir buvo, kad turėti talonus, bet beveik iškart tos vagnorkės pavirto į savarankiškus pinigus.

Vagnorkių arba talonų atsiradimas

Pradžioj, kai tik prasidėjo blokada, buvo išrastas toksai daiktas, kaip "pirkėjo pažymėjimas", nes atvykėliai iš Rusijos vis važiuodavo apsipirkti į Lietuvą, nes pas juos išvis buvo nuolatinis badas. Taigi, su visokiu maistu ir tabaku Lietuvoje ėmė darytis nemažai bėdų, nes staiga viskas pavirto į deficitą.

Bet gi paskui greitai paaiškėjo, kad tie pažymėjimai visai niekuo nepadeda, nes visada atvykėliai susiranda draugų ir pažįstamų, padedančių čia apsiprekinti. Tai tada pradėtos buvo kortelės dalint alkoholiui, cukrui, cigaretėms ir taip toliau, ale ir vėl gi paaiškėjo, kad kiekvienam produktui savų kortelių neprigaminsi.

Tai galų gale tada kažkas sugalvojo, kad galima padaryt universalius talonus, katrie viskam būtų tinkami. Taip ir išleido tas vagnorkes apyvarton. Pagal idėją, anos turėjo būti mokamos, ką nors perkant - kiek rublių, tiek ir vagnorkių.

Ale gavosi taip, kad prasidėjo Rusijoje staigi ir klaiki rublio leidyba, išvirtusi į tokią pat staigią infliaciją, tai tada ėmė ir paaiškėjo, kad rublius kartu mokėti - tiesiog beprasmiška, nes vertės anie neturi. Taip Vagnoriaus talonai pavirto į realius pinigus.

Talonai dingsta iš apyvartos

Vienok talonai irgi nuo infliacijos prarasdinėjo vertę, tegul ir gerus 10 kartų lėčiau, nei rublis. Tai gavosi taip, kad jau apie 1991 žmonės ėmė labiau pasitikėti doleriais ir markėmis, nes tųjų infliacija neveikė. O valdžia dėl tų talonų gavo baisų galvos skausmą, nes kiek mokesčių besurinktum, tai tie pasirodo besą beverčiais.

Taip kad buvo 1993 įvestas litas, katras į talonus buvo keičiamas baisiu santykiu: už 100 talonų vieną litą žmonės tegaudavo. Ir staiga paaiškėjo, kad daugelio žmonių pajamos nesiekia net 100 litų per mėnesį... Ot gi buvo geri laikai, nes tikrai buvo pigi tuomet darbo jėga.

Tiesa, su naujai įvestais litais paskui buvo kita istorija, kai paaiškėjo, kad anie atspausdinti kažkokioje Disneilendo spaustuvėje taip klaikiai ir pigiai, kad su jais palyginus, talonai atrodė nelyg pinigų leidybos šedevras. Tai paskui žmonės kalbėjo, kad kažkas čia ne vieną milijoną iš litų spausdinimo pavogė. Bet kas kaltas, tai taip ir liko neaišku, nors vienok tuo metu valdė LDDP.