Vadibininkai

Vadibininkas - tai beveik tas pats, kaip vadibibininkas, tiktai kultūringiau pasakyta. Pabaigę kokį nors VU ar dar ko nors vadybos ir ekonomikos fakultetą ar kitas kažkokias studijas, lengvu narcisizmu pasižymintys jaunuoliai įsivaizduoja, kad jie gi jau čia sugebės valdyti įmones, bus direktoriais ir panašiai. Bet būdami buki kaip tušti kibirai, tie vadibininkai nepagalvoja, kad tokių panašių į juos kasmet iškepama tūkstančiai, daugiau nei yra bent kiek didesnių įmonių. Žodžiu, vyrukas tikėjosi būsiąs vadybininkas, o gavosi visai kažkas kito.

Būdinga, kad toksai tipinis vadybininkas nežino ne tik to, kas yra pridėtinės vertės procesas ir kaip pirkimai kažkokiu būdu turi virsti pardavimais, bet netgi neskiria pelno nuo pajamų, o kartais netgi ir nuo išlaidų. Būna, kad toksai vadybininkas įsivaizduoja, kad jei įmonė nusipirks prekių į sandėlį, tai jau reiškia pelną ir pajamas.

Taigi, tokie vadibininkai nueina kur nors darbintis ir tikisi, kad gaus bent kokius 2000-3000 eurų į rankas pradžiai, per bandomąjį. Ir tada iš jų visi tyčiojasi ir klausinėja, ką šie moka, o jie gi nieko nemoka. Ir tada jiems pasako - "jei mums jūsų prireiks, mes jums paskambinsime", ir neskambina.

Po kelių mėnesių nesėkmingos darbo paieškos toksai vadibininkas galų gale palūžta ir jau sutinka darbintis netgi už minimumą, tačiau net ir už minimumą jo niekam nereikia. Taigi, didelė dalis vadibininkų baigia tuo, kad tampa kokiais nors prekių krovėjais didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat taksistais ar dar kuo nors. Ir tik sėkmingiausi iš jų prasimuša iki paprastų pardavėjų kokiose nors parduotuvėse.

Dar su vadibininkais painiojami būna vadybininkai beigi vadybybininkai, bet šieji, nors ir labai panašūs, visgi yra truputį rimtesni.