Urlaganai

Urlaganai arba trumpiau kalbant - ūrlos - buvo toksai pavadinimas visokiems pusiau pacukams, pusiau turginiams prekeiviams, nesuprasi netgi šiais laikais, kuo anie užsiimdinėjo. Kažkur tarpe nuo tiesiog smulkaus kriminalo (vagysčių) iki pusiau legalių verslavimų.

Urlaganai būdavo atpažįstami iš savo išvaizdos - pradžioje iš to, kad nešiodavo virintus džinsus ir atitinkamai virtas džinsines striukes, paskui jau iš to, kad nešiodavo piramidės džinsus, o šiaip dažnai ir visokius treningus.

Tipiški urlaganai dirbdavo kas turguje, kas statybose, kas mokydavosi profkėje, o kas kokiame nors kioskelyje uždarbiaudavo. Vakarais susirinkę, gerdavo čiupinėdavo už šiknų urlaganiškas mergas (kurių būdavo trūkumas, nes su urlaganais prasidėdavo tik prastesnės), valkiodavosi miniomis ir kabinėdavosi prie praeivių, netikėtai kam nors duodami į snukį. Neretai urlaganų gaujos būdavo ganėtinai didelės, kartais siekiančios pusšimtį-šimtą žmonių ar netgi daugiau.

Taigi, susidūrus su tokia minia, nelabai padėtų ir mokėjimas muštis, ir koks nors ginklas - tiesiog užpuolikų kiekis per didelis. O kai tokie urlaganai būdavo dar ir girti, tai savisaugos instinktas pas juos irgi neveikdavo.

Neretai tokių urlaganų dideli būriai susirinkdavo į mokyklų diskotekas, kur girti bandydavo daryti savo tvarką.

Bendras urlaganų požymis visada būdavo teritorinis - vienos urlaganų gaujos būtų Pašilaičiuose, o jau visai kitos - Krasnūchoje, ir tarpusavy kažko bendro tokios gaujos dažniausiai nematydavo, nors ir būdamos neretai gana nemažos.

Dėl savo polinkio į kriminalinę kultūrą, ypač į rusišką, urlaganai labai nekęsdavo visokių neformalų, kurie mėgdavo kokį nors stiliuką, muziką ir panašiai. Atitinkamai, tarp įvairių vietinių urlaganų gaujų, kurios atskiros buvo kiekviename rajone ir visokių neformalų kildavo susidūrimai. Dažniausiai būdavo taip, kad kokie nors urlaganai apiplėšdavo ar šiaip sumušdavo kokį nors reiverį ar metalistą. Būdavo aišku, paskui ir atvirkščių dalykų - užmatę kur nors tipiškai urlaganiškai apsirengusius pacukus, didesni reiverių ar metalistų susibūrimai atpyzdindavo tokius urlaganus iki kraujų iš nosies.

Vienu metu, apie 1990-2000 tarpą, ypač apie kokius 1993-1997 metus, urlaganai buvo tiek visus užknisę, kad prieš juos vienydavosi netgi visiškai nesutariančios ir priešingai nusistačiusios nerformalų grupuotės - pvz., ir pro-nacistiškai nusiteikę skinai, pro-antifa nusistatę pankai, ir visokie reiveriai, ir metalistai - visi kas papuola savaime susivienydavo ir daužydavo urlaganus, jei tik gera proga pasitaikydavo.

Bene masiškiausiu judėjimu tapę reiveriai vienu metu bandė net rengti nemažus mūšius prieš urlaganus, kaip kad nesėkmingas Justiniškių mūšis.

Bet vėliau urlaganai pradėjo nykti ir nustojo būti problema. Itin didelė jų dalis išsivažinėjo, vos tik atsirado galimybės pradžioje nelegaliai, paskui pusiau legaliai, o paskui ir visai legaliai išvykti gyventi į Europos Sąjungos šalis. Kita dalis ilgainiui susėdo į kalėjimus, ar, patyrę visokių negandų, prasigėrė ir tapo bomžais. Dar kiti - tiesiog šiaip tapo visokiais nekvalifikuotais darbininkais.

Dar vėlesniais laikais naujo urlaganų analogo neatsirado, nes kai pasibaigė žmones nuolat psichologiškai traumavęs ir smurtą auginęs sovietmetis, tai sumažėjo ir kriminalinių asmenų dalis. Jau apie 2010 metus urlaganai buvo praktiškai išnykę, kaip toksai reiškinys.