Ultros

Ultras Ultra - tai žmonės, pasirinkę kitokį, nei kiti fanai, gyvenimo budą .Ultrai yra svarbiausia palaikyti savo mylimą komandą kuo geriau garsine ir vaizdine prasme. Ultros visada apgins savo garbę kumščiais, jei kas ižeis jų klubą ,spalvas ar panašiai. Tikro ultros gyvenimas - tai jo palaikomos komandos sezono tvarkaraštis. Pagal jį ultra planuoja kitus savo reikalus. Niekas geriau neužves komandos, negu ultrų palaikymas. Ypač per miesto derbius. Ultra - ne tas, kuris atbūna 90 minučių stadione ir po to į viską spjauna. Ultra - tai tas, kuris ir už stadiono išlieka savimi. Ultrų gyvenimas ir linksmas ir varginantis. Nes net kai baigiasi futbolo sezonas, ultroms jis tęsiasi .Vėliavų gamyba, naujų skanduočių ir atributikos kūrimas… .Ultrų amžius, užsiėmimas labai įvairus: nuo mokleivių iki senyvų žmoniu ,nuo bedarbių iki firmų direktorių. Bet stadione jie vieni prieš kitus yra lygūs, nes jų svarbiausias tikslas - palaikyti ir apginti savo mėgstamo klubo garbę. Ultroms nesvetima ir politika. Daugelis ultrų atvirai demonstruoja savo politines pažiūras, keldami per mačus fašistinę arba komunistinę simboliką. Dėl idėjų skirtumo ultros, dažniausia, ir kariauja vieni su kitais. Bet visų jų didžiausias priešas yra policija. Taigi ultros nėra tie žmonės, kurie ateina į stadioną su dūdomis, arba kuo nors panašiu, galvodami kad jie tuo palaiko komandą, nesuprasdami, kad kaip tik trukdo tikriesiems fanams palaikyti ją. Netgi tie, kurie važineja į kitus miestus ir šalis paskui savo mėgstamą futbolo klubą, nebūtinai yra ultros. Ypač jei jie važiuoja ramiai pasižiūrėti komandos žaidimo. Jeigu tokie paklius ultrų sektorius, jiems ten bus negerai. Toks žmogus pyks, kad negali pasėdėti, pagliaudyti saulegrązų ir ramiai pasižiurėti futbolo.Ultroms nieko nėra geriau, kaip už kelių tūkstančių kilometrų nuo namų, komanda po rungtynių pribėga prie sektoriaus ir padekoja už palaikymą, arba po įvarcio, jo autorius įbėga į tribūną. Tada galvoji, kad neveltui paaukojai savo atostogas futbolui, nes su savo toje kelionėje patyrei puikią akimirką. Nesvetimas ultroms ir alkoholis, kuris naudojamas beveik visąlaik, važiuojant į nerimtas išvykas – “piknikus”. Bet kai važiuoji, žinodamas, kad tau teks kautis ir ginti savo tribūnos garbę, išvyka bus beveik be alkoholio ir į ją bus žiūrima labai rimtai. Ultros niekada neatsisakys kelionės į kitą šalį, nors ten ir grėstu susirėmimas su šimtą kartų už jų pajėgas daugiau priešininkų sirgalių. Jie važiuos ir kausis, nesvarbu kokiame pasaulio krašte vyktų mačas. Ultros palaiko ir savo šalių nacionalines rinktines. Per jų mačus net didžiausi priešai susivienija ir palaiko SAVO ŠALIES RINKTINĘ. Ir kartu nugali priešininkų sirgalius. Ultros neigiamai žiūri į tokias organizacijas, kaip UEFA, kurios stengiasi diegti modernų futbolą. Ultros prieš jas kovoja, keldami transparantus, nukreiptus PRIEŠ MODERNŲ FUTBOLĄ. Kartais ultros susidraugauja grupuotėmis ir vieni kitiems padeda kovoti su priešais, palaiko draugų komandas. Dažniausia susidraugaujama, jeigu sutampa abiejų grupuočių politika ir klubų spalvos. Kiekvieni Ultros turi savo grupuotes (firmas). Tų klubų, kurie turi daug ultrų tribūnose, grupuociu gali buti kelios at net keliolika grupuočių. Kiekviena grupuotė turi savo vadus. Dažniausia jie – vieni labiausiai patyrusių aistruolių, mačiusių ir šilto ir šalto bei PUIKIAI IŠMANANČIŲ ULTRIZMĄ..Ultrų grupuočių lyderiai dažniausia būna atsakingi uz tai, ką geriausia išmano. Vienas jų organizuoja muštynes, kitas - palaikymą , trečias reguliuoja santykius su klubo vadovais ir pan.