Ultratrumposios bangos

Ultratrumposios bangos arba UTB - tai tos radijo bangos, kurių ilgis mažesnis, nei pas trumpąsias bangas. Skirstymas atsirado tada, kai kadaise Tarpukaryje paaiškėjo, kad ankstesnis radijo dažnių skirstymas yra klaidingas, nes vien į ilgąsias, vidutines ir trumpąsias bangas nesigauna, nes yra dar trumpesnių radijo bangų, kurios darosi jau pasiekiamos ir kurių vis labiau reikia.

Paprastai žargone yra išskiriami du specifiniai UTB diapazonai, skirti radijo stočių transliacijoms - sovietinis UKV (~70MHz) ir vakarietiškas FM (~100MHz).

Ultratrumpųjų bangų atsiradimas ir naudojimas

Taigi, istorija tokia, kad Tarpukaryje prireikė dirbti su dar trumpesnėm bangom, nei trumposios. Tai ėmė kažkas ir sugalvojo, kad yra dar ir ultratrumposios bangos - tos, kurios trumpesnės už trumpąsias. Kitaip tariant, ultratrumpųjų bangų ilgis yra mažiau, kaip 10m, o dažnis - daugiau, kaip 300MHz. Pradžioje toksai pavadinimas buvo skirtas radijo bangoms nuo 10m iki 1m arba nuo 300MHz iki 3GHz. Dėl to kartais ir šiais laikais ultratrumposiomis bangomis vadinamas tik vienas šitas diapazonas, kuris dar kitaip būna vadinamas VHF.

Ant senesnių vokiškų radijo imtuvų dar galima aptikti užrašą "UKW" - "Ultrakurzwelle", tai nuo jo kilo ir lietuviškas pavadinimas, tiesiog vertinys - ultratrumposios bangos.

Kadangi radijo stotys šiame diapazone galėjo gauti gan plačius dažninius kanalus, tai atsirado galimybė kitai moduliacijai ir vietoje AM čia ilgainiui buvo pradėta naudoti FM moduliacija. Ilgainiui, kadangi daugeliui ta moduliacija asociavosi su dažniu, tai daugeliui šitai gavosi kaip sinonimai, lyg ultratrumposios bangos ar VHF diapazonas ir turėtų vadintis FM, nors realiai tai čia ir AM moduliacija gali būti.

Nors ilgasis šių bangų galas, maždaug nuo 5m iki 10m vis dar savo savybėmis smarkiai primena trumpąsias bangas, nes atsispindi nuo jonosferos ir taip kartais gali nukeliauti gan toli, o kartais, labai jau tinkamu oru, nuo jonosferos gali atsispindėti ir dar trumpesnės bangos, visgi ultratrumpųjų bangų diapazonas turi tą savybę, kad bangos čia linkusios eiti tokiu atstumu, kuriuo teoriškai galėtų būti matoma radijo stotis.

Pirmiausiai šios itin trumpos radijo bangos buvo pradėtos naudoti radaruose, tačiau greitai išplito ir televizija, kuriai reikėjo aukštų dažnumų ir didelio pločio kanalų. Dar paskui atsirado mikrobangės krosnelės, o galų gale - ir visokie mobilūs telefonai, WiFi ir kitokia įranga, kuri šiais laikais tokia įprasta, kad be jos neapsieisi.

Plintant ultratrumpųjų bangų naudojimui, vis paaiškėdavo, kad yra vis dar didesni ir dar didesni dažnumai, tai jau čia visas tas ultratrumpųjų bangų diapazonas vis būdavo pratęsiamas ir pratęsiamas, jį vis dalinant į naujas bangas. Taip galų gale atsirado štai tokie diapazonai:

• VHF - Very High Frequency - labai aukštas dažnumas, nuo 30 iki 300MHz arba metrinės bangos
• UHF - Ultra High Frequency - ultra aukštas dažnumas, nuo 300MHz iki 3GHz arba decimetrinės bangos
• SHF - Super High Frequency - super aukštas dažnumas, nuo 3 iki 30GHz arba centimetrinės bangos
• EHF - Extremally High Frequency - ekstremaliai aukštas, nuo 30 iki 300GHz dažnumas arba milimetrinės bangos
• THF - Tremendously High Frequency - baisiai aukštas dažnumas, nuo 300GHz iki 3THz arba decimilimetrinės bangos, išties tai jau infraraudonasis spinduliavimas