Trakai

Trakai yra garsūs savo garsia pilimi, į kurią kiek benuvažiuotum, visada yra uždaryta, nes tai ten muziejininkams vakaras, tai ten jiems savaitgalis, tai nedarbo diena. Kita vertus, nuvažiuoti į Trakus yra paprasta, nes amžinai savaitgaliais susidarantys dešimtkilometriniai kamščiai jau būna, kai važiuoji iš Trakų, o ne į juos.

Garsėja Trakai ir savo dviem žymiais vietiniais verslais, kuriais užsiima kone kiekvienas namas: anie kepa kibinus, katrie ten visi tikri ir originalūs visiškai karaimiški, net jei juos kepa ne karaimai, o antra vertus, garsėja ir tuo, kad kiekviename kieme už pinigus veikia stovėjimo aikštelė mašinoms, katra yra pigesnė, nei kur nors gatvėje užimta valdiška, kurių beje irgi yra pilna krūva

Žinoma, nepriminsime Galvės ežero, kur pasimaudyt normaliai gali tik kūdikiai, brangių valčių ir ministrijos, katra, kaip daug kas sako, yra koks tai ten korupcijos židinys ir šiaip myžmožis, skirstantis kažkokius biuletenius pasistatyti vasarnamį ar viešbutį prie ežero kranto ir užsitverti tvorą iki pat vandens.

Gi kitkuo tai būtų eilinis kaimas, panašus į kokius nors Bezdonis, jei ne tai, kad kadaise Trakuose buvo visos Lietuvos sostinė ir ten gyveno Vytautas Didysis su savo tėvu ir keliais lenkais pusbroliais, kurie į savo Polendą nulėkė paskiau.