Theodor Morell

Theodor Morell - daktaras smirdūnas, maitinęs Hitlerį visokiais narkotikais.

Theodor Morell - garsusis gydytojas, kuris gydė Adolfo Hitlerio ligas. Tai bene labiausiai pagarsėjo tuo, kad išrado puikų vaistų mišinį - Vitamultin, nuo kurio fiureris pasveikdavo nuo bet kokios ligos ir nuolat jausdavosi viskuo patenkintas ir pilnas jėgų. Ogi mišinys buvo iš oksikodono ir metamfetamino, kurį tasai daktaras mielai suleisdavo Hitleriui į subinę.

Kaip paaiškėjo po II Pasaulinio karo, Theodor Morell vis didino tų vaistukų dozes, tai netgi pirmaisiais metais, kai tik ėmė Hitlerį gydyti (1936), Hitleriui reikdavo dozės kasdien, o 1943 - reikdavo kasdien susivaryt po keletą dozių. Žodžiu, fiureris buvo narkomanas kaip reikiant.

Pagal vieną iš teorijų, būtent su Theodor Morell leistais narkotikais ir yra susijęs III Reicho nukvaišimas, nes Hitleris, nuolat apsvaigęs nuo narkatos, vis labiau kliedėjo ir vis labiau pats tikėjo savo maniakališkais kliedesiais. Jei ne šitas daktaras, tai gali būti, kad visų tų II Pasaulinio karo siaubų ir masinio žmonių naikinimo gal ir nebūtų buvę.

Nuostabioji dalis yra ta, kad didesnė dalis Hitlerio aplinkos, įskaitant ir Hermann Göring, ir Heinrich Himmler, buvo visiškai įsitikinę, kad Theodor Morell yra banalus sukčius irgi šarlatanas. Kaip pvz., Himmler kažkokiais neaiškiais keliais sugebėjo gauti to Vitamultin ir nusiuntė ištirti į SS cheminę laboratoriją. Toji ir atrado, kad tenai esminis komponentas yra ne kas kita, o metamfetaminas. Kaip paskui paiškėjo, Vitamultino sudėtis ilgainiui keitėsi, tai tenai paskui atsirado ir oksikodonas, o dar vėliau ir heroinas.

Beje, Theodor Morell turėjo įprotį ištisas savaites nesimaudyti, tai nuolat smirdėdavo, dėl ko irgi buvo nemėgiamas. Tačiau Hitleriui ta smarvė netrukdė ir jis aiškino, kad daktaras gerai gydyti gali ir smirdėdamas, ir kad ne už gerą kvapą jį laiko genialiu savo gydytoju.

Po II Pasaulinio karo buvo surasti ir Tehodor Morell užrašai, tai paaiškėjo, kad jis Hitleriui skirtingu metu prirašinėjo 74 skirtingus vaistus, vis labiau ir labiau pratindamas šį prie visokių narkotinių medžiagų vartojimo. Paprastai rytinė dozė prasidėdavo nuo metamfetamino ir opiatų, o vakare būdavo pridedami barbitūratai, konkrečiau - barbitalis arba veronalis, nes kitaip amfos apsivartojęs fiureris negalėdavo užmigti. Ryte gi nuo barbitūratų jis negalėdavo atsibusti, jei tik tos amfos negaudavo. Na, o nuolat suvaromi opiatai numalšindavo skausmus ir šiaip abstinencijos sindromą. Žodžiu, gerai subalansuotas narkotikų vartojimas pagal moderniausią to meto medicinos mokslą.

Beje daugelis vermachto kareivių naudojo metamfetaminą, jis buvo pastatytas ant konvejerio, po to biški blogai būdavo, bet jei panaudoji gali kariauti tris paras iš eilės, nemiegant. Jį naudoja ir dabartinės armijos, tik mažesniais kiekiais, kad nebūtų labai blogai, bet matyt rusų dabartinė armija jo neskiedžia.