Lietuvos Respublikos Himnas

Vienas iš daugelio atvirukų ir palakatų, katrie tokie mėgiami buvo Tarpukaryje, ir aiškiai čia matome, kaip užrašyta - "Tegul saulė Lietuvos"!

Lietuvos Respublikos Himnas - tai Tautiška Giesmė, parašyta Vinco Kudirkos, bet vėliau įvairiai modifikuota ir perrašinėta, o tarpais ir kaitaliota į visai nesusijusius tekstus.

Šiais laikais išskiriamos dvi Tautiškos Giesmės versijos: Laisvos Lietuvos himnas, kuriame yra eilutė "Tegul saulė Lietuvos" ir esą originalus, bet LTSR naudotas variantas, kur eilutė pakeista į "Tegul saulė Lietuvoj". Šių dviejų himno vartotojų pažiūros visiškai nesutampa ir pagal tai, kaip žmogus himną dainuoja, visad galima atpažinti, ar jis jį iš tėvų išmoko, ar tiesiog bukai iškalė iš vadovėlių.

Būtent dėl tos Saulės Lietuvos, buvusios himne, paskui ir skelbė Liaudies Seimas, kad parveš Stalino saulę. Taip kad ir dabar sakoma: jei ne Lietuvos saulė, tai gal ta kita, iš Rytų?

Dar kai kurie sako, kad nebus laisva Lietuva tol, kol nebus grąžintas tasai tikrasai himnas, kurį Laisvai Lietuvai esant, žmonės iš širdies giedodavo.

Lietuvos Himno istorija

Anuo metu buvo toksai lenkas Vincas Kudirka, kur pakūrė kažkokią dainūšką ir Tautiška Giesme vat va taipogi idantinai pavadino. Tą savo grafomanišką eilę paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m.. Ale daina buvo graži, tai išpopuliarėjo greitai.

Nuo tada šitoji giesmė buvo giedama nacionalistinėse pogrindinėse vakaruškose. Vienoje taip bešėliojant buvo sukurtas Vilniaus Seimas, iš katro išsivystė globaliai nerazumnas politinis bezpredielas, vėliaugi išsivystęs į tam tikra prasme suverenitetą. Tautiška Giesmė su minimaliais, bet labai prasmingais pakeitimais tapo Lietuvos Respublikos himnu: tepakeista viena eilutė iš esmės, kad ne kokia iš šalies saulė tamsumas prašalins Lietuvoje, o Lietuva, kaip saulė šviesdama, tamsumas šalins iš visur. Taip vietoje "tegul saulė Lietuvoj" atsirado "tegul saulė Lietuvos".

1940 m., atėjus Liaudies Valdžiai, tekstas nežymiai paredaguotas, idantinai rimuotųsi su komunistų Internacionalu.

1944 m. tekstas atkurtas kaip nepriklausomos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos nepriklausomų Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtyje (LTSR, TSRS) himnas, tik jau vėlei su ta pačia "tegul saulė Lietuvoj", nes Stalino saulė gi žinia.

Ryšium su imperialistinėmis ir antikolūkinėmis aliuzijomis, tekstas dar kartą buvo pertvarkytas nusipelniusio tarybinio poeto Antano Venclovos, taipogi partitūra tuometinei nūdienai pritaikyta kompozitorių Jono Švedo beigi Dvario Baliono rankomis.

Po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės deklaracijos, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika vienašališkai ir neteisėtai tapo atskirta nuo nepriklausomų Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos, o josios himnui grąžinti ankstesnieji žodžiai beigi melodija.

Taip va ir prilipo šita giesmė per amžius amen. Kognityvinio disonanso vedina, LTSR liaudies diaspora savitai pritaikė giesmės žodžius, todėl iš istorinės perspektyvos atrinkti tikruosius vargiai beįmanoma.

Visgi Seimas neleidžia tyčiotis, keisti šitos Tautiškos Giesmės žodžių ar prasmės, tai va Pipedija nieko nekeisdama ir palikdama įvairius Himno variantus pateikia juosius skaitytojams.

Lietuvos Himno Tekstas

Originali "Tautiška Giesmė"

Žemiau pateikta "Tautiška Giesmė" yra originalusai variantas, tačiau dėl įvairių priežasčių vėliau buvo modifikuotas.

Lietuva, Tėvyne mūsų

Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais dorybės

Tegul dirba ant naudõs tau¹

Ir žmonių gėrybės.

Tegul saulė Lietuvoj

Tamsumas prašalina,

Ir šviesa, ir tiesa

Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!

¹ Ryšium su prieštaravimu oficialioms lietuvių kalbos taisyklėms, šiosios eilutės vėliau pakeistos: "Tegul dirba tavo naudai/Ir žmonių gėrybei."

1918 "Tautiška Giesmė"

Šis variantas tesiskiria nuo originalios "Tautiškos Giesmės" esmine viena eilute: vietoje "Tegul saulė Lietuvoj (tamsumas prašalina)" buvo įdėta "Tegul saulė Lietuvos (tamsumas prašalina)".

Toksai pakeitimas buvo padarytas, remiantis paprastu samprotavimu: negalima laukti, kol kažkas iš šalies atneš šviesą. Reikia patiems ją kurti ir nešti. Todėl ne šiaip saulė turi šalinti tamsumas, o patys žmonės, kitaip tariant Lietuvos saulė, o ne kosminis šviesulys. Lietuvos saulė ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui gali šviesti - tai tikroji švietimo, žinių, progreso metafora.

Šitas pakeitimas buvo labai svarbus, todėl iki šiol tradiciškai himnas giedamas su eilute "Tegul saulė Lietuvos" - pagal tą galima atskirti, kur yra giedotojas, žinantis Lietuvos tradiciją.

Pataisytas 1940 variantas (žodžiai Kazio Binkio)

1.

Pirmyn, vergai nužemintieji,

Išalkusi minia, pirmyn!

Sukilkit, žmonės pavergtieji,

Visi kovon išvien smarkyn!

Pasaulį seną išardysim,

Iš pačių pamatų ir tuo

Naujai pasaulį atstatysim–

Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

priedainis (2 kartus):

Tai jau yr paskutinė

Sprendžiamoji kova

Internacionale

Žmonijos atgaiva

2.

Nei dievas, caras, nei galiūnas

Mums išvadavimo neduos.

Vaikai garbingosios komunos

Save iš skurdo išvaduos.

Kad nuverst jungą ranka tvirta

Ir laisvę iškovot greičiau,

Kalkime geležį, kol karšta,

Ir pūskim dumples kuo smarkiau

[priedainis]

3.

Tik mes, pasaulio darbininkai,

Didžioji darbo armija,

Tikrieji žemės šeimininkai

O ne dykaduonių gauja

Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų,

O trenk, perkūne, trenk smarkiau,–

Kad susilaukt dienų giedrųjų,

Kad saulė nušvistų skaisčiau

[priedainis]

Pataisytas 1944 m. variantas (žodžiai Vinco Kudirkos)

Vėl variantas, artimas originaliai "Tautiškai Giesmei" bei 1918 variantui, tačiau vietoje "Tegul saulė Lietuvos" jau vėl grąžinta "Tegul saulė Lietuvoj". Šis himnas, nors ir beveik tapatus Tarpukario laikų himnui, buvo priimtas, nes pasiremta paaiškinimu, kad saulės metafora, grąžinus originaliąją versiją, puikiai atitinka garsiąją Stalino saulę, kurią ir Salomėja Nėris apdainavo visaip.

1950 m. variantas (žodžiai Antano Venclovos)

Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė,

Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai.

Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra,

Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,

Padėjo kovoj didi rusų tauta.

Mus Stalinas veda į laimę ir galią¹,

Tautų mūs draugystė kaip plienas tvirta.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

Tėvynė galinga, nebijom pavojų,

Tebūna padangė taiki ir tyra.

Mes darbu sukursim didingą rytojų,

Ir žemę nušvies komunizmo aušra.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

¹Po Stalino mirties ši eilutė vėliau buvo pakeista į Mus Partija veda į laimę ir galią.

Oficialus 1988 m. variantas (žodžiai Vinco Kudirkos)

Grąžintas 1918 Nepriklausomos Lietuvos himno variantas, kuriame yra eilutė "Tegul saulė Lietuvos".

Oficialus 1990 m. variantas (žodžiai Vinco Kudirkos)

Grąžintas 1944 okupuotos LTSR himno variantas, kuriame yra eilutė "Tegul saulė Lietuvoj".

Kiti variantai

Po 2008 m. ekonominės krizės įvairių pakraipų marginalai, dibilai ir encefalopatai pradėjo kelti savas sąmokslo versijas, neva originalus tekstas visai ne originalus. Toliau pateikiamos istorinės rekonstrukcijos.

Atsitiktinai Pipedijon užklydusio entelektualo variantas

Lietuva, Tėvyne mūsų

Tu dibilų žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te error‘us semia.

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais šūnybių

Tegul aria Tavo naudai

Ir Seimūnų gėrybei.

Tegul saulė Lietuvoj

Gerumą prašalina,

Ir tamsa, ir klasta

Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos

Skauda mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Skausmas težydi!

Vartosena

Himnas giedamas tik per šventes, Kalėdas, Kūčias ir net gi per Tarptautinę Oligofrenikų Dieną. Užtat negalima Himno giedoti garsiai (patyliukais vat galima) per eilines išgertuves, sekso metu arba saulėtą dieną. Geriausias oras Himnui: idantinai lietinga, niūroka rudens diena, turi būti, žinai, darganas oras. Dažniausiai Himno giedojimo metu žmonės pjaustosi venas, kad teisingai suprasti ir išjausti paskutines Tautiškos Giesmės eilutes.

Katrą tekstą teisingiausia vartoti, istorikai vėlgi nesutaria. Netgi pati Pedivikija tepateikia tik fonogramą, palei katrą belenkokia Boružėlė gali pateikti savąją variaciją viešojoje erdvėje.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.