Tabūnas

Padaryk gerą darbą, įkelk vieną kitą nuotrauką. Kažkaip nepipediškai atrodo. Surask kokią nors per Google Images ar kažkur, ir įdėk dėl Pipedijos.

Tabūnas, dar plačiai žinomas kaip GA (o siauresniuose sluoksniuose plačiai žinomas, kaip Trilon 83, Tabun, T83 ir Gelan) - puikus I.G.Farben išradimas, nuo kurio prasidėjo naujoji era cheminių ginklų gamyboje, nes paaiškėjo, kad esama fosforo organinių junginių, kurie puikiai įsisavina per odą, nesunkiai prasismelkia per visokius kostiumus, aplinkoje sunkiai suyra, o nunuodija greitai ir negrįžtamai, o jei dozės daug kartų mažesnės už mirtinas, tai pažeidžia regėjimą ir suparalyžuoja.

O kad visi džiaugtųsi, tai po II Pasaulinio karo sovietai visokie nemažai šito tabūno suvertė į Baltijos jūrą.

Taip kad tabūnas tapo labai reikšmingu ir revoliucingu junginiu, nes savo nuodingumu ir mirtinumu daug kartų lenkė ipritą, o be to dar ir kokį 100 kartų staigiau suveikdavo, nes neturėjo tokios ilgos latentinės apsinuodijimo stadijos, o visokiais nemirtinais atvejais tie visokie efektai trukdavo dar netgi ilgiau, o negana to, kadangi fosforo organikai tas būdinga, tai net ir su ilgomis pertraukomis gautos nuodų dozės sumuodavosi.

Taip kad vat nors ir buvo iki tol toksai DFP, kuris irgi veikė panašiai, bet tas buvo nelabai efektyvus ir nepakankamai nuodingas, o štai jau tabūnas tai buvo labai geras ir puikus, cielus 5 kartus nuodingesnis ir be to lėčiau garuojantis, tai ilgai užteršiantis viską. Nes buvo labai mirtinas ir sėkmingai veikiantis.

Tai tada III Reichas jo prisigamino maždaug nuo 12 iki 15 tūkstančių tonų (tiksliai taip niekas ir negali pasakyti, kiek tiksliai), nes labai jau geras buvo. Tai visa laimė, kad kažkodėl nesusiprato kare panaudot, nes jei būtų susipratę, tai dar neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, nes su tokiu kiekiu jie laisvai galėjo pusę Europos išnuodyt. Tai tas vokiškas tabūnas buvo gaminamas dviem pavidalais - Trilon-A, kur buvo su 5% tirpiklio, skirto užšalimo temperatūrai pažemint ir skilimui sulėtint bei Trilon-B, kur tirpiklio buvo 20%. Tai šitas buvo dar geresnis.

O jau paskui atsirado dar ir geresnis zarinas, kuris buvo dar maždaug 10 kartų nuodingesnis už tabūną. O dar paskui atsirado zomanas, kuris dar kažkiek ten kartų nuodingesnis už zariną. O dar paaiškėjo, kad tabūnas negerą savybę turi, kad kažkaip nuo ilgo laikymo sugenda. Taip kad jau vėliau to tabūno nelabai kas ir gamino, tiktai SSRS, nes šioji iš Lenkijos išvežė su visa įranga visus vokiškus fabrikus, kurie buvo skirti tabūnui gamint.

Visgi tabūnas turi labai gerą vieną privalumą: kai jis degazuojamas universaliuoju degazantu (t.y., paprastosiomis chlorkalkėmis), tai susidaro daug chlorciano, nuo kurio garų visi vėl apsinuodija, o ir negana to, tasai per dujokaukes lengviau prasiskverbia, o ir negana to, tasai akis ir odą graužia, o ir negana to, tasai irgi yra cheminis ginklas, nors ir ne toks pavojingas gal, na o bet tačiau nepakeliamą ašarojimą sukeliantis daug daug kartų mažesnėmis dozėmis, taip kad kai per tabūno degazaciją pakyla debesys ašarinio chlorciano, tai pavėjui verkia netgi tie, kas už daug daug kilometrų.

O dar tabūnas iš lėto reaguoja su vandeniu, išskirdamas ciano vandenilį, nors ir nelabai sparčiai. Tai todėl, praėjus kuriam laikui nuo užteršimo tabūnu, viskas pradeda skaniai kvepėti migdolais. Nors kol grynas, tai tabūnas skaniai kvepia kažkokiais nelabai aiškiais vaisiais. Bet vat kai jo daug ir negrynas jisai, tai būna, kad atsiranda ir toksai nelabai malonus papuvusios žuvies kvapelis.

Šitas puslapėlis yra iš temos apie Cheminius ginklus.