T-80

T-80 - toksai pakankamai populiarus, nors ir menkiau žinomas, tačiau visai modernus ir ne pats blogiausias rusiškas tankas. Buvo sukurtas apie 1976 metus, smarkiai tobulinant ir vystant kadaise sėkmingiausiu laikytą tanką T-64.

Skirtingai nuo T-72 tanko, T-80 nebuvo eksportuojamas į kitas pasaulio valstybes, o jau juo labiau nebuvo gaminamos licencinės jo versijos. Taigi, dėl šių priežasčių šitas tankas kartais būdavo (ir iki šiol kartais tebėra) mistifikuojamas, pervertinamas ar atvirkščiai - nuvertinamas. Pačios SSRS viduje jis buvo vertinamas kaip ypatingai slaptas, geras ir sėkmingas, kad jo netgi negalima laikyti arti Vakarų šalių. Taigi, ilgą laiką šitas tankas liko daugeliui žinomas tik teoriškai.

Pirmi bandomieji T-80 (tuo metu taip dar nesivadino, o vadinosi neaiškiu raidžių ir skaičių kratiniu - Objekt 167T) variantai išties ir buvo tasai pats T-64 tankas, kur vietoje dyzelio buvo įtaisyta turbina. Tokie bandymai prasidėjo dar apie 1964 metus, kai tasai T-64 buvo visiška modernumo viršūnė. Išties turbina nepaprastai pasiteisino, tankas gavosi daug galingesnis ir dinamiškesnis, tačiau išlindo viena problema - turbina prisisiurbdavo iš aplinkos dulkių, užsiteršdavo, perkaisdavo ir sugesdavo. Rezultate tankas nudusdavo ir viskas.

Pirmas daugiau mažiau darbingas turbininis prototipas pavyko tik apie 1969 metus. Apie tą laiką jau buvo kuriami T-72 tankai, kurie turėjo gerokai pakeistas važiuokles, tad modernizuotas T-64 toliau buvo perdirbinėjamas - pakeista jo važiuoklė į panašesnę, kaip pas T-72. Panašumas buvo toksai, kad vėliau Vakarai netgi painiojo T-72 ir T-80 tarpusavy.

Per tuos kelioliką metų, per kuriuos darė tą T-64 modernizaciją, visas pasaulis nuėjo sau, o ta modernizacija taip ir pasiliko kažkur praeityje. Taigi, kai T-80 buvo priimtas ginkluotėn, jis, iš esmės, tapo ganėtinai atsilikėliu. Negana to, ir T-64 spėjo per tą laiką gerokai patobulėti, tad tankas pasidarė neaišku, kuo geresnis, bet tiek, kad su turbina.

Vėlesniais laikais T-80 buvo gana plačiai naudotas Čečėnijos karuose, kur Rusija tankus pasiuntė pulti miestų. Tankai vietoje kuro naudojo benziną, nes kažkas vadovybėje nusprendė, kad taip bus geriau (nors turbinos gali ėsti praktiškai bet ką, netgi aliejų). Benzinas neįtikėtinai gerai užsidegdavo, tad čečėnai tankus pleškino kaip kokius žaislus. Negana to, paaiškėjo ir dar viena problema - nors tankas buvo gana naujas, jo pabūklas turėjo labai žemą pakilimo laipsnį, tad negalėjo apšaudyti pastatų stogų, o pačiame tanke buvęs užtaisymo mechanizmas buvo dar blogesnis už jau ir taip blogus sovietinius užtaisymo mechanizmus.

Sovietiniai užtaisymo mechanizmai visada pasižymėdavo tuo, kad viduje kilus kokiam nors sprogimui, gaisrui ar dar kokiam nors nesusipratimui, leisdavo užsidegti parako užtaisams (jie būdavo išdėstomi ne taip, kad būtų saugiau, o taip, kad būtų lengviau naudoti automatiką), o nuo to sprogdavo visas tankas. Tai šitas T-80 su savo mechanizmu užsideginėjo dar dvigubai geriau, nei kiti tankai. Tipiška baigtis mūšiuose būdavo vienoda - tanko viduje gaisras, įgula nespėjo net liukų atsidaryti, o tankas jau susprogo, nusviesdamas visą tanko bokštą už kelių dešimčių metrų. Iš įgulos po tokio sprogimo nelikdavo net suanglėjusių kaulų, tiesiog nieko nelikdavo.

Visgi, kad ir koks šitas tankas bebūtų prastas, šiuo metu jis laikomas geriausiu iš visų rusiškų tankų, kurie realiai naudojami Rusijos ginkluotėje. Čia reikia suprasti, kad visokie fake projektai, kaip Armata realiai ginkluotėje neveikia ir yra tiesiog eilinis analogov net propagandinis triukas. Taigi, T-80 išties yra geriausias Rusijos turimas tankas.