Smart

Mercedes Nafa, 1981 metų modelis, kuris taip ir nebuvo paleistas į gamybą, tačiau jo pagrindu vėliau ir buvo sukurtas Smart.

Vienas iš vėlyvų Mercedes kūrinių, Eco Speedster, kuris tapo pagrindu Smart

Kitas iš vėlyvų Mercedes kūrinių, Eco Sprinter, kuris kartu irgi tapo pagrindu Smart

Pirmosios kartos Smart taip ir liko gražiausiu iš visų Smart automobilių, kurio dizainą firma nuo savęs pamėgdžioja iki pat šiolei, save pačią kopijuodama

Smart, automobilių firma, kuri senesniais laikais buvo žinoma kaip Swatch Mercedes ART. Sukurta kaip bendras Swatch kompanijos ir Mercedes Benz projektas, kurio tikslas buvo pagaminti labai nebrangią, ekonomišką, kraštutinai patogią mašiną, kuri nukonkuruotų praktiškai visas mašinas, kurios naudojamos miestuose.

Neabejotina, kad šiais laikais Smart yra bene sėkmingiausias gatvės spuogas, beveik neprilygstamas savo patogumais. Nedažnas tik žino, kad Smart mašinos yra mersedesai, tik štai taip kitu pavadinimu užmaskuoti, kad su mikroautomobiliais nereiktų sau gadinti prekinio ženklo.

Smart mašinų istorija

Viskas gi prasidėjo dar 1982 metais, kai Swatch grupės vadas Nicolas Hayek sugalvojo, kad jei jau taip gerai viskas su laikrodžiais pavyko ir gavosi per kelis metus užsigrobti visą pasaulinę rinką, tai galima ir dar kažką gero sugalvoti. O sugalvojo jisai paprastą mintį: kažkodėl daugybė mašinų, kurios gaminamos, yra brangios, gaminamos ilgam, atrodo visiškai vienodai ir yra niekaip nepersonalizuojamos.

Taigi, čia jam ir kilo mintis, kad galima padaryti tokią mašiną, kuri vadintųsi "Swatchmobile" ir kurią galima būtų nepaprastai lengvai modifikuoti, visaip keičiant jos išvaizdą. Maždaug, ne tik spalvas keisti, bet ir dažyti ją visokiais raštais ar išvis kaitalioti jos išorines dalis taip, kad tai atrodytų kaip daug skirtingų mašinų. Tai štai taip tasai Nicolas Hayek ir įkūrė savo įmonę, skrirtą mašinų kūrimui.

Kadangi Nicolas Hayek per pasaulį jau buvo nuskambėjęs kaip didžiausią biznio revoliuciją sukėlęs veikėjas, kuris per porą metų sutriuškino japoniškų laikrodžių gigantus, tai ir į jo mašiną visokios kompanijos ėmė žiūrėti labai rimtai. Taigi, Hayek ėmė kalbėtis su visokiomis mašinų kompanijomis, siūlydamas bendradarbiauti. Pirmiausiai pasisiūlė Volkswagen, kurie išsyk pasiūlė ir savo inžinierių pagalbą, bet su šiais ilgai nesitęsė, paskui pasiderėjo su BMW, Renault, Fiat ir General Motors, bet galų gale didžiausius pinigus pasiūlė Mercedes Benz, katrie kaip tik matė, kad vien iš prabangių mašinų pragyventi sunku ir reikia investuoti į visokius gatvių spuogus.

Taigi, 1994, praėjus jau gerokai virš dešimtmečio nuo darbų pradžios, atsirado projektas "Swatch Mercedes ART" ir jį daranti įmonė "Micro Compact Car AG", su 49% priklausančiais Swatch ir 51% priklausančiu Daimler Benz. Nuo pat pradžių buvo planuojama, kad mašina bus hibridinė, naudojanti benziną ir elektrą kartu su nedidele akumuliatorių baterija, o todėl - ypatingai ekonomiška ir kartu ypatingai dinamiška.

Mercedes Speedster ir Sprinter

Bet greitai reikalai ėmė keistis, nes Mercedes-Benz sugalvojo, kad visokie hibridai, kuriuos prikūrė Nicolas Hayek, yra nevykę ir niekam neįdomūs. Tuo tarpu patys Mercedes Benz dar 1981 buvo sukūrę kaip tik tokio dydžio, bet nelabai tinkamos išvaizdos Mercedes Nafa mašiną, kurią gerokai tobulino.

Taigi, čia taip ir gavosi, kad Mercedes jau gerokai patobulintą Nafa modelį perdizainino ir parodė pasauliui porą modelių, pavadintų "Eco-Sprinter" ir "Eco-Speedster". Abu šie modeliai buvo kuriami jau daug metų, bet Mercedes vadovybė vis galvojo, kad nesigauna mikroautomobilių išleisti, nesusigadinant Mercedes Benz reputacijos. O čia štai pasitaikė tasai Swatchmobile konceptas, dar ir dizaino ir pardavimo idėja - turėti skirtingų spalvų plastikines paneles ant rėmo, tai štai ir išsisprendė visos problemos.

Nicolas Hayek protestavo, sakydamas, kad mašinos nevykusios ir tėra pagražinti eilinių mašinų variantai, tačiau Mercedes Benz turėjo 51% akcijų ir sprendė viską. Negana to, artėjant prie gamybos, paaiškėjo, kad su planuotais pinigais išsisukti nepavyks niekaip, tad reikia dar investicijų, o Swatch dar daugiau pinigų skirti jau nepanoro. Taigi, čia Mercedes nepataupė, sudėjo dar krūvą investicijų, taip pakeldama savo akcijų dalį iki 81% ir atidarė gamyklą.

Štai taip 1998 metais ir buvo pradėtas gaminti Smart - tie patys Eco Speedster/Sprinter, tik su modifikuotais, įvairesniems dizainams pritaikytais kėbulais.

Jei veikėjai iš Mercedes būtų paklausę, ką sako Nicolas Hayek ir padarę pirmą pasaulyje hibridą, kuris būtų buvęs dar ekonomiškesnis ir kartu dar ir smarkiai dinamiškesnis, greičiausiai Smart išties būtų sukėlę tokią pat revoliuciją automobilių pramonėje, kokią kadaise laikrodžių pramonėje sukėlė Swatch laikrodžiai. Bet Mercedes pabijojo rizikuoti ir nuėjo labai tradiciniu keliu - daryti gerą, bet įprastą variklį turinčią mašiną.