Haskell

Haskell - viena iš absurdiškų programavimo kalbų, kurias kūrė visokie kūrybiniai komitetai, įsivaizduojantys, kad savo abstrakčiose abstrakcijose suprojektuos programavimo kalbą taip, kaip reikia, o tada jau programuotojai jas naudos.

Kaip ir būdinga kūrybiniams komitetams, jie buvo sudaryti iš visiškai jokios praktikos neturinčių ir su realybe nesisiejančių prietrankų, svaigstančių apie tai, kad programavimo kalba turi būti matematiškai funkcinė, kitaip tariant, paremta matematiniu funkcionalumu, o tuo pačiu matyt ir kokia tai atvirkštine lenkiška notacija bei kitais puikiais gebėjimais.

Visi nuostabūs Haskel išskirtinumai - tai absurdiškai beprasmis krūvos skliaustų naudojimas kur papuola ir kam papuola be jokios paaiškinamos logikos, dėl ko suprasti, kas vyksta programoje, pasidaro beveik neįmanoma, tačiau programa kažkuo pradeda priminti negražias matematines formules.

Ilgo Haskell kūrimo komiteto darbo rezultatas buvo puikus - nuo 1990 metų išėjo daugybė visokių mokslinių publikacijų, konferencijų ir simpoziumų apie Haskell kalbos išskirtinumą, perspektyvas, visų programavimo problemų sprendimą ir taip toliau. Ir kartu jokio praktinio rezultato. Iki šiolei neegzistuoja jokia kokią nors naudą ir populiarumą turinti programa, kuri būtų parašyta šia kalba, ir niekada neegzistuos. Bet tai netrukdo tiems patiems kūrybinių komitetų aktyvistams toliau didžiuotis tuo, kokia ta Haskel puiki, nuostabi ir taip toliau.

Pagal 2018 metų Indeed kompanijos duomenis, per visas JAV vienu metu buvo ieškomi vidutiniškai 383 Haskell programuotojai. T.y., šita kalba aplenkė populiarumu tiktai kitą anekdotu tapusią kalbą - tokią Erlang, kuria programuoti buvo ieškomi vidutiniškai 275 programuotojai, nors šioji kalba skirta tik priešistorinių Ericsson telefonstočių programavimui. Palyginimui, netgi tokia reta programavimo kalba, kaip Ruby, buvo ieškoma vidutiniškai 18835 programuotojų.

Taigi, Haskell kalba - tai puikus kūrybinių standartizavimo komitetų veiklos pavyzdys.