Spekuliacija

Spekuliacija - tai toksai tiesiog biznis, kurio esmė - kad kažkokios prekės superkamos iš rinkos, o paskui parduodamos daug daug brangiau. Būtų kaip ir paprasta prekyba, kur perkama ir parduodama, bet kad su vienu skirtumu - perkama, kad neliktų, o parduodama tiems patiems, kuriems pardavinėjo tie, iš kurių pats ir pirkai.

Spekuliavimas arba spekuliacija - neįmanoma, jei nėra deficito, nebent tą deficitą dirbtinai sukursi, viską iš visur supirkęs. Vienok dirbtinai sukurti ir išlaikyti deficitą būna sunku ir gali tą padaryti nebent koks nors monopolis. Gi kita vertus, kai ateina sunkesni laikai, visko pritrūksta, deficitas atsiranda ir tada jau prasideda spekuliavimas kuo papuola.

Kai buvo sovietmetis, tai ir spekuliacija klestėjo: visokie spekuliantai supirkdavo dalykus parduotuvėse, dažniausiai - iš po prekystalio, pardavėjų padedami. O paskui pardavinėdavo kur nors už kampo talkūčkėse - dažniausiai kur nors moterų tualete, nes ten neidavo vyrai iš milicijos.

Gi šiais laikais spekuliacija visai užmiršta. Gal nebent apie ją priminė koronaviruso epidemija, kai staigiai pritrūko bet kokių kaukių, tai tada ir atsirado iš pakrūmių visokių neaiškių verslininkėlių, kurie supirkdavo kaukes ir respiratorius, o paskui parduodavo daug kartų brangiau. Štai taip dėžutė paprasčiausių medicininių kaukių, kurių 50 kainavo kokius 5 eurus, ėmė kainuoti 50, o paskui ir dar daugiau eurų. Gi kaukės būdavo pirktos ne iš tiekėjų, o iš tų pat vaistinių, po tuos pat 5 eurus, kaip ir turėjo būti.

Vienok toksai spekuliacinis reikalas nelabai ilgai tetruko, nes staigiai išaugusią pasaulinę paklausą greitai ėmė pildyti pasaulinė pasiūla, tad po truputį kaukių prieinamumas ėmė kilti, pasiūla didėti, o kainos - mažėti.