Raudonoji armija

Neilgai testovėjęs simbolinis Jerzy Szumcyk kūrybos paminklas Raudonąjai armijai Lenkijoje, Gdanske, vaizduojantis kaip girtas sovietų kareivis žagina nėščią moterį nuo nacių išvaduotose lenkų žemėse

Raudonoji armija – dargi kitaip vadinama Tarybinė, Sovietinė arba Armija Išvaduotoja. Užgimusi patiems rusams brolžudiškame Lenino šutvės sukeltame pilietiniame kare, kuriame pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo ordinais apdovanojama už brolžudystę. Pagarsėjo tokiais kovos metodais, kaip įkaitų ėmimas, nuodingų dujų prieš nepaklusnius Tambovo valstiečius naudojimas, masinis teroras, beginklių gyventojų žudynės, moterų prievartavimai, žiauriausi priešininkų kankinimai.

Per visą sovietmetį bet kokią lietuvių šeimą šiurpindavo net pati mintis, kad štai užaugs sūnus ir teks jam keliauti į sovietinę armiją, kur visa klaiki diedovščina. Ne taip jau retai būdavo, kad grįždavo suluošintas ar kartais ir negyvas, o jei ir fiziškai sveikas - tai moraliai palaužtas ir klaikiai traumuotas. Vėliau visi žinojo ir klaikią istoriją, kaip Artūras Sakalauskas buvo siaubingai kankinamas ir kodėl jis visą būrį diedų iššaudė.

Sovietinė armija SSRS

Raudonoji armija sovietmečiu baisiai gi šlovinta, kaip ginkluota proletariato jėga Didžiajame Tėvynės kare (taigi taip rusai vadina Antrąjį Pasaulinį karą) sutriuškinusi fašistinę Vokietiją ir nuo hitlerininkų siautėjimo išvadavusi pusę Europos. Šie išvaduotojų žygiai yra išsamiai dokumentuoti Lietuvos Genocido ir Rezistencijos centro, ir kas savaime suprantama pačių išvaduotų tautų istorinėje sąmonėje.

Kai kurie sovietmečio išsiilgę dibilai iki šiol mėgsta pasigirti tarnavę šioje kariuomenėje. Neva tai joje buvo išmokoma vyriškumo. Gi iš tiesų šios armijos parengimo sistema ugdė besalygišką zeko paklusnumą ir vergavimą, kuo priminė GULAGo kriminalines poniatkes su vierchais „dembeliais“ ir rabotiagomis „salagomis“.

Sovietinėje Lietuvoje jaunuolių tarnavimas armijoje buvo privalomas, tačiau niekas į ją nesiveržė dėl didelės tikimybės grįžti karste arba suluošintam irba psichologiškai sužlugdytam.

Tarybinės armijos diena

Raudonosios armijos diena buvo švenčiama kasmet Vasario 23 pažymint pirmąją jos „pergalę“ – in facto girtų revoliucinio Baltijos laivyno plėšikų ir prievartautojų iš legendinės Auroros pabėgimą (sovietinėje literatūroje - pergalę) nuo kelių kaizerinės Vokietijos karių berods kažkur prie Pskovo. Sovietinėje propagandoje toji diena buvo skelbiama vyrų diena, kaip esą šventė, kuri skirta vyrams panašiai, kaip moterims skirta Kovo 8.

Pabaiga

Pabaigai dargi norėtume pasakyti tai, kad daugelis nežino, kad Kovo 8 buvo skirta 1857 metais vykusios prostitučių demonstracijos ir 1910 m. Klaros Cetkin vokiečių komunistės paminėjimui. Ir taip pat daugelis nežino, kad Vasario 23 skirta komunistinės kariuomenės paminėjimui. Tai apie šitai jus informuoja vien tiktai Pipedija, kad jūs tai žinotumėte ir nešvęstumėte tokių šūdšvenčių.