Skalsės

Skalsės - nuodingas parazitinis grybas, užkrečiantis kviečius ir rugius. Kai užkrečia, matomas ant varpų kaip tokie tamsūs, juodos spalvos didesni grūdai. Auga ten, kur naudojamos fungicidais neapdirbtos sėklos.

Skalsės labiausiai daugeliui žinomos dėl to, kad keli jų alkaloidai, gan sudėtingais būdais apdirbti visokia komplikuota chemija, galutiniame rezultate gali duoti kažkiek tokio junginio, kaip LSD-25, katras, jei pavyksta jį gerai išgryninti nuo visokių skalsių alkaloidų liekanų, būna naudojamas tripams. Jei panaudojamas neišgrynintas LSD, tai tripai gali kartais kilti, bet paprastai būna daug visokių pasekmių, kurios žinomos, kaip ergotizmas - t.y., apsinuodijimas skalsių alkaloidais.

Apsinuodijimas skalsėmis dar vadinamas kaip ergotizmas. Išskiriamos dvi pagrindinės ergotizmo formos:

• Gangrenozinis ergotizmas - nuo kurio nupūva pirmiausiai rankų ir kojų pirštai, žmonių ausys, nosys ir panašiai, o paskui ir visai žmonės numiršta nuo gangrenozės
• Konvulsinis ergotizmas - kai žmogų apima konvulsijos, traukuliai, o galų gale paralyžuojamas kvėpavimas ir žmogus numiršta, besitampydamas kančiose

Deja, priešingai, nei galvoja daugelis narkomanų ar šiaip visokių pusmokslių istorikų, sapaliojančių apie tai, kaip esą Viduramžiais žmonės esą apsiėsdavo grūdų su skalsėmis ir paskui matydavo visokius regėjimus, išties skalsės jokių regėjimų nesukuria. Visi skalsių alkaloidai pasižymi tuo, kad sukelia lygiųjų raumenų spazmus, ir dar labai labai stiprius, bet nesukelia haliucinacijų. To pasekmė - žmogus, užvalgęs skalsių, turi daug problemų, iš kurių pačios mažiausios yra tai, kad skauda (dėl spazmų) ir smirda (dėl kai kada kylančio nevaldomo apsišikimo ir dėl neretai kylančios gangrenos).

Lengviausios iš tų problemų - tai gali būti nevaldomi žarnyno spazmai, kurie gali taip staigiai pareiti, kad iki tualeto žmogus nenubėgs. Bet tai nieko. Sunkesnis variantas - kad sukelia ir gimdos spazmus. Dėl to tipiška skalsių apsinuodijimo pasekmė - išankstinės mėnesinės ir persileidimai. Spazmai blokuoja ir šlapimtakius, todėl viena iš pasekmių - negalėjimas šlapintis. Vystantis apsinuodijimui, šlapimas iš šlapimo pūslės nepasišalina, todėl skauda, skauda inkstus, o paskui, jei apsinuodijimas stiprus, o medikai nesuvarė į šlapimo takus kateterio (tokio ilgo vamzdelio), šlapimo pūslė trūksta ir myžalai išsilieja į pilvo ertmę. Jei labai pasiseka - medikai tą šlapimo pūslės blokavimą aptinka ir suvaro kateterį, per kurį šlapimą nuleidžia. Bet jei nepasiseka, tai nepasiseka.

O dar viena skalsių pasekmė - kad užsispazmuoja visokios kraujagyslės, o todėl sutrinka kraujotaka galūnėse ir atsikišusiose kūno dalyse, ypač rankų ir kojų pirštuose. Taip pat sutrinka nosyje, ausyse, o vyrams - ir pimpale. Ir ne šiaip sutrinka, o visiškai šimtu procentų ir ilgam. To pasekoje audiniai miršta, prasideda gangrena, pirštai nupūva, o gerai jei dar daktarai spėja juos nuamputuoti anksčiau, nei pareina sepsis, nuo kurio numiršta ir visas žmogus.

Ir primeskit, visi šitie reiškiniai vyksta be jokių haliucinacijų. Nėra žinoma atvejų, kad žmonės, netgi apsinuodiję mirtinomis skalsių dozėmis, būtų patyrę haliucinacijas. Jie patiria tik vat tuos aukščiau paminėtus reiškinius. O istorikai, kurie nesuprasdami medicinos rašinėja kliedesius apie skalses, yra tūpi dalbajobai, nes jų prisiskaito visokie kiti dalbajobai narkomanai, o paskui ėda tas skalses, o tada medikams tenka pjaustyti narkomanams visokius pirštus, kaišioti kateterius, siūti šlapimo pūsles ir taip toliau, ir taip toliau, o plius be viso to morgai irgi ne guminiai.