Skaistutė

Štai kas yra skaistutė tradicinės oprientacijos broliams lietuviams, o ne kažinkokie kunigų triūsikai ar kitokie rankogaliai... Bet gal ir yra tame simbolizmo, ypačiai prisimenant neretus kunigų pedofilijos skandalus

Skaistutė - išgirdę šį žodį daugumas iškart įsivaizduos mielą mažą baltapūkę mergaitę didelėmis mėlynomis akimis.

Deja, nepaisant gražaus skambesio tai viso labo tėra nukvakusių kalbainių siūlomas naujadaras anokiems vyriškiems skudurgaliams užvadinti.

Tskant - še tau boba ir devintinės, dabar visi turėsime kunigo sutanos ar kostiuminių marškinių dėvimą baltą apykaklę vadinti ne kokiu kalnieriumi ar pan. barbarizmu, bet švelniai ir naiviai skambančiu skaistutės naujadaru.

Skaistutės termino šalininkų nuomone, siūlomas žodis taikliausiai atspindėtų apykaklės esmę, mat balta spalva simbolizuoja ne tik šviesą, džiaugsmą, bet ir nekaltumą. Tai štai, davatkos, bučiuodamos kunigams rankas, džiaugsis kokios jos skaisčios tapo, o kalbonaciai trins rankomis, kad jų sunkus darbas eina ne šiknon, o visom keturiom į viršų.

Truputį keista, kad kunigo apatiniai triūsikai lygtais kol kas dar nevadintini šiuo užvadinimu, bet čia matyt, tik laiko klausimas. Ne paskutinis gi šiemet posėdis tų kalbininkų buvo.

O kodėl gi ne? Štai:

• kunigo batas - celibatas
• kunigo paltas - skaistpaltis
• džinsai po sutana - skaistgiris
• laikrodis - skaistrodis

Ta proga gal dar prie latvių draugiškai, mat tie irgi turi žodį panašų - "skaistaklynė", reiškiantį berods nekaltybę...