Seišeliai

Seišeliai arba Seišelių salos - tokia mikrovalstybė, esanti kažkur Indijos vandenyne ir gyvenanti iš tropinio turizmo. Kadangi klimatas tenai yra tiesiog tobulas, tai turistai varo į Seišelius tuntais ir čia ilsisi. Seišeliuose gyvena 98 tūksančiai žmonių, bet turistų per metus atvyksta gerokai daugiau.

Iš viso Seišelius sudaro 115 salų, taigi, čia palyginus nemažas salynas. Seišelių salų sostinė Viktorija turi apie 26 tūkstančius gyventojų, jei skaičiuojama su visais priemiesčiais - kiek daugiau nei didelis kaimas.

Seišeliai turi įvairių pramogų, tarp kurių viena yra ryklių maitinimas vakarais. Tai turistams pataria vakare į vandenį nelįsti, nes rykliai per daugelį metų įgavo tokį sąlyginį refleksą - ėsti bet ką, kas tik pakliūna į vandenį. Tai tik tiek vat ir įdomumo.

Na, gal dar įdomu tai, kad kartą į Seišelių ryklių maitinimus užsižiūrėję Maršalo salų gyventojai irgi sumanė taip per ryklius didinti turizmą, tai pasiskelbė didžiausiu ryklių draustiniu. Bet nesigavo ničnieko. O nesigavo dėl to, kad turistai į Seišelius važiuoja ne dėl ryklių, o dėl to, kad jie čia kaip rojuje viską gauna, jei tik pinigų pakankamai daug turi.

Istoriškai Seišelių salos dar žinomos dėl to, kad kaip spėjama, būtent jose kadaise toksai prancūzų piratas Olivier Levasseur užkasė Mahe lobį. Vėliau, kai buvo sugautas, nuteistas už piratavimą ir vedamas karti, Olivier Levasseur išsitraukė slaptu kodu parašytą raštelį ir metė jį minią, sakydamas, kad čia yra užkoduota, kur lobis ir kas dekoduos - tas tą lobį ir gaus. Per kelis šimtus metų niekas to kodo taip ir neiššifravo, taigi, ir lobio neatrado.

Pagal dabartinius vertinimus, Olivier Levasseur lobis turėtų būti vertas mažiausiai kelių dešimčių milijonų dolerių, o gal netgi ir smarkiai daugiau. Tačiau jo niekas taip ir neatrado. Didžiausią pelną čia davė ne pats lobis, o istorija apie lobių salą, kurią paskui išnaudojo daugelis rašytojų, uždirbdami iš jos nemažus pinigus.