Sausaininis ryklys

Sausaininis ryklys baisiau atrodo tiktai tada, kai yra išsižiojęs ir smarkiai padidintas. Realiai tai yra ilga plona žuvelė, kuri paprastai plaukioja užsičiaupusi ir atrodo visiškai nekaltai.

Sausainių pjovikas (lotynų kalba - Isistius brasiliensis, anglų kalba - cookiecutter shark), dar vadinamas kaip sausainius pjaunantis ryklys ar sausaininis ryklys, o kartais - Brazilijos šviečiantis ryklys - specifinė mažų ryklių rūšis, gyvenanti įvairiose šiltų tropinių vandenų zonose, pagrindinai palei įvairias salas.

Nors oficialus sausaininio ryklio pavadinimas mini Braziliją, išties šis ryklys yra paplitęs visuose tropiniuose ir subtropiniuose jūrų vandenyse. Šalčiausia zona, kur šis ryklys aptinkamas - palei Pietų Japoniją.

Sausaininiai rykliai paprastai link vandens paviršiaus išplaukia vakare, tuo tarpu ryte leidžiasi kur giliau. Taigi, daugelyje tropinių salų būtent dėl šių ryklių labai aiškiai žmonėms patariama nesimaudyti jūroje sutemus.

Sausaininiai rykliai yra labai nedideli, didžiausi tesiekia maždaug pusę metro, o dauguma būna dar mažesni, t.y., kaip kokia plona silkė didumo, tik dar plonesnė, todėl žmonėms nesudaro įspūdžio, kad yra pavojingi. Tamsoje atrodo visai nekaltai, o dar ir gražiai šviečia, todėl daugelis žmonių būna, kad visai nori pasimaudyti vandenyje, kur plaukioja tokios gražios žuvytės.

Sausaininių ryklių keliama problema yra paprasta - jie yra universalūs parazitai, besimaitinantys praktiškai visais dideliais gyvūnais, kokie tik šiems rykliams pasipainioja. Sausaininio ryklio žandikaulių ir dantų sandara yra gan specifiška: ryklys moka prisisiurbti savo lūpomis prie aukos kūno, o tada žandikauliai ima ir iškerpa apvalų gana plokščią mėsos gabalą. Būtent dėl tokio gebėjimo iškirpti mėsą ryklys ir gavo pavadinimą, nes jo iškerpami mėsos gabalai panašūs į tuos, kuriuos plokščioje tešloje iškerpa apvali sausainių formelė.

Tose vietose, kur veisiasi sausaininiai rykliai, jų įkandimų randai aptinkami ant praktiškai visų gyvūnų - ruonių, delfinų, didelių žuvų, įskaitant kitus ryklius ir t.t.. Tie patys mažiukai rykliai, pasitaikius progai, puola ir žmones, o kartais ir šiaip įvairius plastmasinius ar guminius daiktus. Kraštutinai aštrūs dantys ir labai stiprūs žandikauliai šiems rykliams leidžia atsikąsti netgi gan kietos plastmasės gabalą, jei tik ta plastmasė jam pasirodo kažkuo panaši į mėsą.

Atvejai, kai sausaininiai rykliai užpuola žmones, nėra labai dažni, nes žmonės visgi nelinkę naktimis plaukioti toliau nuo kranto. Bet visgi pasitaiko. Jei rykliukas gana didelis, jis gali iškirpti maždaug 5cm ar dar didesnį apvalų mėsos gabalą, ir tą padaro labai greitai, taip, kad apsisaugoti praktiškai nėra jokių šansų. Itin blogi atvejai būna, kai žmones užpuola tokių ryklių spiečius - tokiu atveju per gana neilgą laiką žmonės gali patirti ir po kelioliką ar keliasdešimt įkandimų.

Dažniausiai pasitaiko gana neilgi sausaininiai rykliai, maždaug iki 20-30cm ilgio, tad įkandimai būna nelabai dideli. Tačiau didelis, pusmetrinis rykliukas gali iškąsti maždaug 5cm ar didesnį mėsos gabalą.

Apie 1970-1980 metus sausaininiai rykliai buvo tapę gana didele JAV branduolinio povandeninio laivyno problema. Reikalas tas, kad šiuolaikiniai povandeniniai laivai padengiami sluoksniais gumos, po kuria slypi visokie davikliai, sonarų galvutės ir taip toliau. O šitiems sausaininiams rykliams guma atrodo visiškai kaip koksai gyvūnų kūnas, tad jie tas gumas nukandžioja kartu su viskiais sensoriais, laidų gabalais ir panašiai. Vienu metu kasmet būdavo fiksuojama dešimtys JAV povandninių laivų sensorių sugadinimų, kuriuos sukeldavo šie rykliai. Pasiteisinęs sprendimas visais atvejais buvo standartinis - padengti jautrias povandeninių laivų vietas kietesne plastmase, kuri tokiam rykliui neatrodo valgoma.