Saudo Arabija

Saudo Arabija - valstybė, kuri valdoma vahabitų, kurie, savo ruožtu, yra sunitai, o kurie, savo ruožtu, yra musulmonai. Tai kaip ir nieko tokio čia, ne nieko blogo yra religija, ir visokių būna religijų, tai nieko čia blogo nenorime pasakyti. Pagal santvarką - tai totalitarizmas, tik kas nelabai matyta Europai - religinis, paremtas religine ideologija - vahabizmu.

Beveik visa Saudo Arabija yra negyvenama, nors savo didumu ji yra gan monstriška - 2,15 milijono kvadratinių kilometrų ploto. Palyginimui, ES yra 4,23 milijono kvadratinių kilometrų, o didžiausia pasaulyje gyventojų skaičiumi šalis Indija yra 3,29 milijono kvadratinių kilometrų. Absoliuti dauguma Saudo Arabijos gyventojų gyvena pajūrio uostuose palei Raudonąją Jūrą, o šiokia tokia, nelabai didelė dalis - viduriniame ruože, kuris automagistrale jungia Meką su sostinę Rijadu, o šį - su Persijos įlankos naftos gavybos miestais. Tame ruoželyje gyvena dar keli milijonai žmonių. Visa kita teritorija - tiesiog tuščios dykros. Saudo Arabijoje yra plotų, kurie didesni, negu visa Lietuva, bet kartu tenai negyvena tiesiog niekas iš viso, o visi sutinkami žmonės tėra klajokliai ar neaišku ko ieškantys turistai.

Saudo Arabijoje gyvena apie 37 milijonai žmonių, iš kurių 36% net neturi pilietybės, o yra pagrindinai pigūs darbininkai, atvažiavę uždarbiauti. Iš likusiųjų 64% Saudo Arabijos gyventojų didelė dalis yra pilietybę visgi gavę, tačiau visvien iš imigrantų kilę asmenys. Visa priežastis labai paprasta - kai apie 1950 prasidėjo nežmoniškas ekonominis Saudo Arabijos augimas, kilęs iš atrastos naftos, tiesiog neužtekdavo darbuotojų, juoba kad vietiniai nebuvo nei kvalifikuoti, nei norintys dirbti. Tuo metu visa Saudo Arabija teturėjo vos apie 3 milijonus gyventojų. Taigi, valždia nutarė, kad reikia įsivežinėti milžiniškus kiekius darbininkų - didelė jų dalis įvairiais būdais vėliau įgijo pilietybę. Nors pilietybės įgijimas Saudo Arabijoje yra labai komplikuotas, tenai yra daromos didelės nuolaidos, jei aplikantas turi artimų giminių (tėvų ar vaikų), kurie jau gavo pilietybę. Tokiu atveju šansai tam labai smarkiai padidėja. O kadangi arabai visokių giminių aplinkinėse šalyse turėjo daug, tai šitaip gal dešimt, o gal ir daugiau milijonų gyvnetojų tapo piliečiais.

O dar, Saudo Arabija yra didžiausia pasaulyje valstybė, visiškai neturinti jokių upių. Kaip žinia, upė yra nuolatinis vandens telkinys, kuriame vanduo teka. Tai vat, tokių Saudo Arabijoje nėra. Beje, visos kitos pasaulio valstybės, kurios neturi jokių upių, yra irgi Saudo Arabijos kaimynės - tai Kuveitas, Bachreinas, Kataras, Jungtiniai arabų emyratai, Omanas ir Jemenas. Tiesiog Arabų pusiasalis tokia jau vieta, kad nelabai tenai nei su vandeniu, nei su upėmis.

Saudo Arabijos istorija

Pasakyti norime tik truputį apie istoriją: kadaise seniai jokios Saudo Arabijos nebuvo, o apie 1744 pagarsėjo tik toksai neaiškus beduinų veikėjas Muhammad ibn Abd al-Wahhab, kuris buvo tiesiog eilinis plėšikas, įtikėjęs, kad Alachas jam padės plėšikauti. Tai plėšikaudamas, aplinkinėms beduinų gentims siūlydavo arba prisijungti ir jam paklusti, arba mirti vardan Alacho. Tai kadangi šitas plėšikas buvo pakankamai žiaurus ir mirti niekas nenorėdavo, tai paprastai prisijungdavo.

Trumpai tariant, gavosi tokia nedidelė, bet labai arši sekta, kuri skelbdavo dar, kad visi turi atiduoti jai visus turtus, auksą, sidabrą, brangakmenius, pinigus ir šiaip prabangos prekes, nes visi tie dalykai yra neteisinga prabanga ir neleidžiama to turėti, panašiai kaip tą patį ir Rokiškis Rabinovičius darė su savo skaitytojais. Aišku, turėti tuos dalykus buvo leidžiama sektos vadams, ypačiai pačiam tam Muchamedui ibn abd al Vahabui, kuris gi dėl savo padidinto dvasingumo buvo nenuodėmingas.

Laukui einant, vahabitų sekta įsisiautėjo, užsigrobė Meką, bet paskui, jau 1818 metais gavo į galvą nuo Otomanų imperijos tuo būdu, koksai tai imperijai būdavo būdingas, kitaip tariant - patyrė skerdynes ir ilgam užsičiaupė. Paskui jau kiti sektos nariai vėl atsigavo, vėl bandė kariaut vėl buvo skerdžiami, bet galų gale jiems pasisekė.

O pasisekė per tai, kad Otomanų imperija buvo išdaužyta ir tada tiesiog susidarė periodas, kai toksai Abdulazis Ibn Saud vėl ėmė plėšikauti ir užgrobinėti žemes, netgi kariauti su bedūstančia Osmanų imperija, o galų gale, jau 1916 metais gavo paramą iš Britų Imperijos, kuri su tais Osmanais arba Otomanais (nesvarbu, kaip pavadinsi) tuo metu kariavo. Parama buvo ginklais, o ir politiškai, tad galų gale kažkokiu būdu po kažkokių karų gavosi Saudo Arabija. Kadangi į jokias turtingas žemes sekta nepretendavo, tai niekam buvo neįdomi ir jai aplinkinės arabų šalys bei Didžioji Britanija tiesiog leido egzistuoti. Nes kodėl gi ne, nes visvien milžiniškos teritorijos, kur nėra išvis nieko, išskyrus vieną didžiulę nevaistingą dykumą.

Ilgą laiką ta Saudo Arabija taip ir buvo tuščia žemė, valdoma sektos, įsivaizduojančios, kad visi turi skursti ir atiduoti viską savo didžiąjam vadui. Bet paskui įvyko stebuklas ir kažkas atrado naftą, ir viskas pasikeitė. Ir tada Saudo Arabija stebuklingai tapo be proto turtinga ir staiga paaiškėjo, kad netgi parduodama naftą taip pigiai, lyg tai būtų kokios nors atliekos, Saudo Arabija gauna tiek pinigų, kad tiesiog išvis negali sugalvoti, kur tuos pinigus dėti.

Dar paskui, kai įvyko pirmoji naftos krizė, tų pinigų dar padvigubėjo, o paskui dar pakeliagubėjo po antrosios naftos krizės. Taip galų gale apie 1980 metus Saudo Arabija pasidarė tokia turtinga, kad ėmė savo vahabizmą skleisti į visas puses.

Bet turtai proto neatneša, laimės irgi neatneša, ir žmoniškumo taip pat. Taigi, kaip prieš šimtą ar du šimtus metų, taip ir dabar Saudo Arabija garsėja kraštutiniu valdžios žiaurumu, žurnalistų ar šiaip neįtikusių žmonių žudymu, fizinėmis bausmėmis, baisiais kalėjimais, visiškai neegzistuojančiomis moterų teisėmis, neegzistuojančia religine laisve, totalitarine cenzūra ir visomis kitomis blogybėmis, kokias tik galima sugalvoti.