Sanitarai

Sanitarai - tai teoriškai būtų kaip sanitarės, bet išties tai visiškai kas kita. Nes sanitarės tai tiesiog rūpindavosi kažkuo, kad ten ligoniams būtų gerai, kaip dabar kokios slaugytojų padėjėjos ar panašiai, o gi sanitarai - tai būdavo labai aiškiai: dirba durnyne ir paskirtis jų - patvarkyti pacientą, jei jisai dar turi jėgų priešintis.

Dabar jau sanitarai iš esmės išnykę, bet sovietmečiu tai buvo gana svarbi profesija, turėjusi kritinę reikšmę baudžiamojoje psichiatrijoje.

Tipiniai sanitarų darbai būdavo labai paprasti:

• Sugauti ir surišti pacientą kur nors namie, jeigu jis nenori važiuoti į psichiatrinę ligoninę, kai jam buvo paskirta profilaktika. Tokia profilaktika būdavo reguliariai skiriama visokiems disidentams.
• Ligoninėje sutramdyti, sukišti į tramdomuosius marškinius ir surišti pacientą, jei jis nenori vaistų, ar dar kuo nors yra nepatenkintas.
• Pritaikyti pacientams fizines priemones, kaip kad suvystyti į šlapią paklodę, įkišti į lovą-narvą, pririšti ir panašiai.
• Palaikyti pacientą, kol seselė suleis jam aminazino, po ko jau paciento laikyt nebereikia, nes tasai taip suglemba, kad pasidaro kaip skuduras, kur nors numestas į kampą.
• Jei reikia, nutempti pacientą į specialias procedūras, pvz., sulfozino terapijai ar dar kažkam nemalonaus, ko pacientas visais įmanomais būdais bando išvengti.

Paprastose psichiatrinėse ligoninėse sanitarai dažniausiai būdavo gana normalūs, kartais ir kokie nors medicinos studentai ar šiaip uždarbio nerandantys ir norintys ramaus darbo. O darbas išties būdavo ramus, nes atvejai, kad pacientus reiktų tramdyti, naudojant fizinę jėgą, būdavo tikrai labai nedažni.

Kitas reikalas būdavo kalėjimo tipo psichiatrinės ligoninės, kur sanitarai būdavo imami iš buvusių kalinių, nes netgi mentai tose dūrkėse dirbti nenorėdavo, išvis niekas nenorėdavo. Tai tik kaliniai, o ir tai ne visi, o tik labiausiai atsilikę ir dezadaptuoti ir tesutikdavo čia dirbti. Tai tokie pasižymėdavo ypatingu žiaurumu, pvz., prievartaudavo įkalintus žmones, mušdavo, sužalodavo, vogdavo jų maistą ir taip toliau. Tuo tarpu tokiose dūrkėse įkalinti žmonės būdavo absoliučiai bejėgiai kam nors pasipriešinti, o dūrkių vadovybė tokį žiaurų elgesį visiškai laisvai toleruodavo.

Dabartiniais laikais bent jau Lietuvoje šita sanitarų profesija yra nunykusi, nors gal dar ir galima kur nors kažką rasti, negalim garantuoti. Kita vertus, Rusijoje, kur Snežnevskio ir visos kalėjiminės psichiatrijos tradicijos niekada nenutrūko, šita profesija egzistuoja ir toliau.