Sajonara

Sajonara (arba sayōnara, iš さようなら) - toksai japoniškas pasakymas, kuris reiškia maždaug, kaip "sudie", t.y., liūdną ir beviltišką atsisveikinimą visiems laikams, nes daugiau nebepasimatysi. Sakomas neretai mirusiems ar tiems, kas numirs.

Lietuvių kalboje Sayonara atėjusi bene iš kokios tai ispanų kalbos, ir galimai per kokį nors Hemingvėjų, kuris kur tai tą žodį vartojo, nors galimai ir ne. Į ispanų gi kalbą, žodis pakliuvo galimai iš anglų kalbos, nors gi kiti aiškina, kad atvirkščiai - į ispanų kalbą pakliuvo tiesiai iš japonų kalbos, o jau paskui iš ispanų perėjo į anglų kalbą. Dar kiti spėja, kad galėjo visai nepriklausomai pakliūti ir į anglų, ir į ispanų kalbas.

Vienok pasaulyje labiausiai šitas žodis išgarsėjo po tokio amerikoniško filmo "Sayonara", kuris buvo išleistas 1957 ir tapo garsiausiu tų metų kino filmu. Tame filme buvo kokita tai paini meilės drama tarp kažkokio amerikono ir japonės, kuriems abiems visi trukdė, bet jie nugalėjo visus sunkumus ir paskui visiems, kas juos užknisinėjo ir trukdė, pasakė "sudie", t.y., "sayonara", kas maždaug reiškė - "daugiau jūsų nematysim, viso gero".

Žodžio "sajonara" etimologija

Japonų kalboje žodžio "sajonara" etimologija yra vienareikšmiškai siejama su susitaikymu su likimu. Japonų kalboje žodis "sayonara" yra kilęs iš dviejų žodžių - "sayō", kuris maždaug reiškia "tegul" ir "naraba" (ならば), kuris maždaug reiškia "jeigu taip bus". Tai pagal prasmę reiškia maždaug "tebūnie kaip bus taip bus".

Žodis "sajonara" niekada nesakomas, kai šiaip atsisveikinama. Jis sakomas tik tada, kai atsisveikinama visam laikui, nesitikint pasimatyti daugiau niekada gyvenime ir negalint (ar nenorint) nieko pakeisti. Šiuo atžvilgiu "sajonara" prasmė visai sutampa su lietuviško žodžio "sudiev" prasme. O jei norite japoniškai tik šiaip atsisveikinti, tuomet sakykite ja ne (じゃね).