Romas

Alkoholio propagandistų rašliava, nes Romas pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Romas būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Toksai nelietuviškas, bet lietuviškas slovakiškas romas.

Romas - gi kaip Lietuvių kalbos žodynas rašo - taigi nuo žodžio "romyti", kitaip tariant, išromytas arba iškastruotas. Tai taip ir pavyzdžiai pateikiami, kad romas - tai kastruotas bulius ar avinas, o daugiskaitoje gi romai - tai kastruoti gyvuliai.

Ir visai čia ne joks vardas ištiesgi, ir visai ne tauta kokia čigonų, o greičiau keiksmažodis gal...

Ir konotacijos dar visokios prisideda, pavyzdžiui, kad romas yra dar ir alkoholis, taip kad nuodai ir kažkoksai narkotikas. Taip kad labai jau keista būna, kai žmogus vadinasi vardu, kuris irgi Romas. Taip kad šitai reiškia, kad ne visos blogybės yra blogos, o būna ir išimčių.

Romas ir Lietuva

Pasirodo gi romas, kaip gėrimas, buvo išrastas ne kur kitur, o Lietuvoje arba gal Lenkijoje, bet ne kieno kito, o Jogailos.

Istorija gi tokia, kad kai Jogaila vedėsi su Jadvyga, tai iš savo vasalų gavo daug dovanų, o tarp jų buvo viso kito - visą bačką cukranendrių sulčių, kurias atvežė kokie tai slovakų pirkliai iš tuo metu gana didelio Stara Lubovna miesto. Anais laikais kiek pavirintos ir nugarintos cukranendrių sultys būdavo naudojamos vietoje cukraus, panašiai kaip netgi ir šiais laikais yra naudojamas klevų sirupas. Tai su tomis sultimis Jogaila nežinojo, ką daryt, tai liepė padėt į sandėlį ir pamiršo.

Praėjo daug metų ir su vasalais iš Vengrijos Jogaila pasirašinėjo taikos sutartį, ir tą sutartį pasirašinėjo toje pat Stara Lubovna pilyje, iš kur buvo gavęs dovanų tą bačką. Tai sumąstė paprastai - atsivežė tą bačką iš Krokuvos, nes turėjo gerai prisirpti. Tai ir akurat - pasirodo, kad visa bačka per tiek metų ir prarūgo, ir išrūgo, ir nusistovėjo. Gavosi gėrimas, panašus į midų.

Paskui tą gėrimą susigalvojo distiliuot, tai gavosi romas.

Bent jau štai šitaip aiškinama yra visa romo atsiradimo istorija, ir kodėl tas romas yra kildinamas iš Čekoslovakijos, ir kodėl toje lyg ir nieko bendro su romu neturinčioje Slovakijoje beigi Čekijoje iki šiol gaminamos yra krūvos visokių pakankamai neblogo romo rūšių, ko kitose aplinkinėse valstybėse nerasi.

Iki šių dienų viena iš prabangesnių slovakiško romo rūšių vadinama Jogailos romu, tame pat Stara Lubovna mieste šis romas ir yra gaminamas.

Kiek tikra ta istorija apie Jogailos romą?

Giliau gi pažvelgus į šitą pasaką - tai išties ji kilusi akivaizdžiai iš to, ką rašė tokia lenkų istorikė Maria Dembinska, kuri daug kapstėsi po visokius senovinės kulinarijos reikalus. Tai pagal ją cukranendrių sirupas buvo atvežtas į tokį Staro Miasto miestą iš Kipro, per Čekiją, ir atvežė tą romą Kipro karalius Petras I dar 1364 metais. Bet vienok jos istorija kaip tai ne per daug prieštarauja tiems čekų pasakojimams.

Tiesa, čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ir vienu, ir kitu atveju kalba eina apie raugintą cukranendrių sirupą. Distiliuoti gi gėrimai ėmė plisti kiek vėliau. Tačiau čia irgi svarbus momentas: jau 1405 metais randamas pirmas paminėjimas apie tai, kad Lenkijoje gaminama degtinė, kuriai tinkamą brogą paruošti iš rugių buvo smarkiai sunkiau, nei iš sirupo. Tai rodo, kad tuose kraštuose rauginimo ir distiliacijos metodai buvo gana neblogai atidirbti.

Galim spėti, kad anais laikais lenkai, kaip ir daugelis kitų Europos šalių gana daug eksperimentavo su rauginimu ir distiliacija - tuo užsiimdavo praktiškai kiekvienas alchemikas. Lenkijoje tai buvo itin aktualu, nes čia neaugo vynuogės, todėl vynas būdavo nebent įvežtinis, brangus. Taigi, akivaizdžiai rauginimui buvo bandomos ir įvairiausios kitos žaliavos. Paskui tokie raugai būdavo distiliuojami, nes ir ilgiau laikydavosi, ir būdavo geresnio skonio.

Taigi, bent jau istoriškai galai čia kaip ir susieina, visa ta istorija tikrai galėjo būti, bet patikrinti ir įrodyti to nelabai įmanoma.